Prieš uždedant pančius prekybai žeme jos įsigijo ir užsieniečiai, tačiau didžiausią pyrago dalį atsiriekė patys lietuviai
Praėjusių metų pabaigoje žemės rinka virte virė. Mat jau buvo aišku, kad nuo šių metų prekyba bus gerokai suvaržyta, tad tie, kurie norėjo ir galėjo, skubėjo apsipirkti. Vien 2013 m. gruodį sudaryta daugiau nei 10 tūkst. žemės pirkimo–pardavimo sandorių. Šis skaičius daugiau nei dvigubai viršijo 2012 m. pabaigoje buvusį aktyvumą.
Nuo sausio įvestas apribojimas – vienas pirkėjas pats bei per susijusius asmenis gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės – apmalšino paklausą. Gegužę įsigaliojo kita naujovė – pirkėjas (ir juridinis, ir fizinis asmuo) turi bent trejus metus užsiimti žemės ūkio veikla.
Kartu su šiuo apribojimu nebeliko draudimo parduoti žemę užsieniečiams. Tačiau pastarieji tokį suvaržymą apeidavo pirkdami sklypus per mūsų šalyje įregistruotas bendroves. Reikėjo turėti tik pinigų ir noro įsigyti tokio turto.
Vis dėlto, nors garsiai nuogąstauta, kad užsieniečiai tuoj viską supirks, taip neatsitiko. Sklypus kur kas aktyviau graibstė patys lietuviai.
Dirba vokiečiai ir danai
Tiek lietuviai, tiek užsieniečiai lengvai apeidavo ir kitą anksčiau galiojusį apribojimą, kai vienas pirkėjas galėjo įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Iki šių metų pradžios niekas nedraudė tam pačiam savininkui turėti kad ir 100 bendrovių, kurios valdytų po 500 hektarų. Tad norint išplėsti plotą užtekdavo įkurti naują įmonę. Iš jų skaičiaus galima spręsti, kaip aktyviai užsieniečiai domėjosi Lietuvos rinka.
Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento duomenimis, kuriuos IQ pateikė Seimo narys Kazys Starkevičius, per 10 pastarųjų metų šalyje įsteigta 616 bendrovių, kurių veikla – žemės ūkis. Iš jų 44 (7 proc.) – užsienio kapitalo.
Aktyviausiai investavo vokiečiai (įkūrė 17 įmonių) bei danai (9). Labiausiai užsieniečius Lietuva viliojo krizės įkarštyje, kai iš 71 naujos su žemės ūkiu susijusios bendrovės 10 įsteigė užsieniečiai (visos – Vokietijos kapitalo). Praėjusiais metais neįregistruota nė viena žemės ūkiu užsiimanti įmonė, kurios kapitalas priklausytų užsieniečiams.
Tiesa, ši statistika atskleidžia tik dalį paveikslo. Į ją neįtrauktos ilgiau veikiančios bendrovės, kurios perėjo į užsieniečių rankas. Pavyzdžiui, praėjusių metų lapkritį Danijos „Ingleby“ iš įmonės „Benedicte-4“ įsigijo žemės sklypų masyvą. Tuo metu „Verslo žinios“ skelbė, kad „Ingleby“ pirko 2800 hektarų žemės. Beje, „Benedicte-4“ priklauso Danijos piliečiui Jesperui Kaagui Andersenui.
Praėjus porai mėnesių toks sandoris nebūtų buvęs įmanomas, nes per susijusius asmenis perkamas plotas viršijo 500 hektarų.
Šiuo metu „Ingleby“ per antrines įmones valdo apie 350 įvairaus dydžio žemės sklypų. Ši Danijos bendrovė yra viena stambiausių žemės savininkų iš užsienio.
Kita svari žaidėja – Vokietijos „KTG Agrar“, kuri nuosekliai plėtėsi Lietuvos rinkoje, o dabar čia valdo 25 antrines įmones. Bendrovė dirba iš viso 38,8 tūkst. hektarų žemės, iš jos 30,9 tūkst. – Vokietijoje, 7,9 tūkst. hektarų – Lietuvoje. Iš abiejose šalyse dirbamų plotų 24 proc. priklauso „KTG Agrar“, likusi dalis nuomojama. Jei tokia proporcija išlaikoma ir Lietuvoje, čia Vokietijos bendrovei turėtų priklausyti apie 1,9 tūkst. hektarų.
Vokiečiai skelbia Lietuvą pasirinkę plėtrai kaip labai stabilią šalį, kurioje geros galimybės gauti ilgalaikių pajamų. Palyginti su Vokietija, čia žemė išlieka gerokai pigesnė, nors skirtumas ir aptirpo. „KTG Agrar“ duomenimis, 2004 m. hektaras mūsų šalyje kainavo 800 eurų, 2012-aisiais – 5500 eurų (2760 ir 19 tūkst. litų). Rytų Vokietijoje atitinkamai 4000 ir 16,5 tūkst. eurų (13,8 tūkst. ir 57 tūkst. litų).
Yra vietos ir smulkiesiems
Be stambiųjų įmonių, Lietuvoje veikia ir mažesnių žemės ūkio bendrovių. „Kiekviename rajone gali būti po daną, vokietį ar kitą užsienietį“, – teigė „Investa LT“ investicijų valdytojas Vytautas Plunksnis. Vienas tokių pavyzdžių – Marijampolėje įsikūrusi „Lifrania“, kurią įsteigė Prancūzijos piliečiai. Kai kurie smulkesni užsieniečių ūkiai nesurado sėkmės formulės, todėl pasitraukė iš rinkos. Vieną tokių ūkių nupirko „Linas Agro Group“.
V. Plunksnis spėja, kad iš viso užsieniečiams gali priklausyti ne daugiau kaip 3 proc. žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant ir nuomojamus plotus.
„Aš normalia dirbama žeme laikau 1,5 mln. hektarų. Skaičiuojant nuo jos, būtų kokie 50 tūkst. hektarų“, – apie užsieniečių nuosavybę kalbėjo V. Plunksnis.
Parlamentaro ir buvusio žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus vertinimu, užsieniečiams priklauso ne daugiau kaip 2 proc. žemės. Tiesa, jis šią dalį skaičiuoja nuo deklaruojamų 2,8 mln. hektarų. Tad užsieniečių plotai turėtų siekti apie 56 tūkst. hektarų.
Padvigubino investicijas
Keletą pastarųjų metų savo žemės portfelius aktyviai pildė lietuviai. Tai daryta dėl kelių priežasčių. Prieš įsigaliojant apribojimams skubėta sudaryti sandorius. Kita priežastis – 2012 m. ūkininkai nuėmė itin gausų derlių ir uždirbti pinigai investuoti į plėtrą.
Statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011-aisiais, grūdų derlius padidėjo 43, rapsų – 31, cukrinių runkelių – 14 proc. Bulvių derlius sumažėjo 6, lauko daržovių – 1 proc. Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 proc. padidėjęs derlingumas ir 8 proc. – nuimtas plotas. 2013 m. javų prikulta kukliau.
Gana sparčiai plėtėsi politiko ir verslininko Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio imperija – jam priklausantis „Agrokoncernas“ šiuo metu yra vienas didžiausių žemės savininkų Lietuvoje. Per finansinius metus, pasibaigusius 2013 m. birželio 30 d., į žemę investuota „Agrokoncerno“ suma išaugo daugiau nei dvigubai. Finansinių metų pradžioje koncernas turėjo 33,5 mln. litų vertės žemės. Pabaigoje – jau 76,1 mln. litų vertės. Iš jų 18,8 mln. sudarė naujų įmonių įsigijimai, 24,5 mln. litų – turto įsigijimai.
„Linas Agro Group“ praėjusių metų viduryje turėjo žemės, vertinamos 17,7 mln. litų. Šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje – jau 38 mln. litų vertės. Iš jų 8,6 mln. litų – antrinės įmonės įsigijimai, 6,3 mln. litų – žemės įsigijimai, 5,6 mln. litų – pervedimai iš investicinio turto.
Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius teigė, kad specialiai nebuvo skubama susigriebti kuo daugiau sklypų prieš suvaržant prekybą. „Linas Agro Group“ turi apie 6 tūkst. hektarų nuosavos žemės, daugiau nei 10 tūkst. hektarų nuomojasi.
„Agrowill Group“ elgėsi priešingai – kol rinka nebuvo ribojama, dalį sklypų bendrovė pardavė. Žemės portfelio vertė sumažėjo nuo 42,5 mln. iki 30,4 mln. litų. Taip elgtis galėjo priversti ir finansinė padėtis – grupės įmonės restruktūrizuojamos. „Agrowill Group“ priklauso apie 11 tūkst. hektarų žemės, dar 18 tūkst. nuomojama.
Prie didesnių žemės valdytojų galima priskirti ir „INVL Baltic Farmland“, kurios kontroliuojamos 17 bendrovių valdo apie 3 tūkst. hektarų žemės. Bendra jos vertė – beveik 37 mln. litų.
Užsieniečių baimė
Įvedus naujus apribojimus, rinka turėjo būti apsaugota nuo perpardavinėtojų. Bet taip užkirstas ir kelias plėstis toms bendrovėms, kurioms žemė reikalinga tam, kad ją dirbtų. „Daugiau negalime nusipirkti nė vieno hektaro“, – apribojimus įvertino įmonės „Linas Agro Group“ atstovas A. Pranckevičius.
Suvaržymai atneš naudos nebent smulkesniems ūkininkams, kurie turi mažiau nei 500 hektarų žemės. Sumenkus potencialių pirkėjų, tokie ūkininkai galės pigiau pasididinti dirbamus plotus. Kita vertus, dėl to nukentės smulkūs savininkai, nes nebegalės rinktis, kam parduoti savo žemę.
Naujos taisyklės labiau paremtos gyventojų emocijomis, kurių bandė paisyti politikai. Jau vien tai, kad pernai rudenį iniciatyvinei grupei pavyko surinkti 300 tūkst. parašų, remiančių siūlymą uždrausti žemę parduoti užsieniečiams, rodo, kaip žmonės bijo pirkėjų, ypač užsieniečių.
Tačiau net ir tuo metu, kai negalėjo pirkti, svetimšaliai tapo mažiausiai 75 žemės ūkio paskirties sklypų savininkais. Registrų centro duomenimis, šių sklypų plotas – 323 hektarai. Užsieniečiams žemė, kurios jie negalėjo oficialiai įsigyti, atiteko dviem būdais. Pirmas – jie paveldėjo Lietuvos piliečių sklypus. Antras – žemės savininkai patys tapo kitos valstybės piliečiais. Iš viso Lietuvoje kitos valstybės piliečiams priklauso daugiau nei 1 tūkst. įvairios paskirties sklypų.
