Noras būti verslininke panevėžietei kainavo visą turtą ir sveikatos. Moteris net artimiesiems bijo prisipažinti, kad keli hektarai jos žemės ir miško prestižinėje vietoje priemiestyje iš varžytinių parduoti vos už kelis tūkstančius litų. Varžytines organizavęs antstolis Algis Balsevičius aiškina, kad pati savininkė neprieštaravo, jog didelės vertės turtas būtų parduodamas neįtikėtinai pigiai. Dėl A.Balsevičiaus veiksmų skolininkė jau kreipėsi į Teisingumo ministeriją, o jos advokatas rengia ieškinį teismui. Moteris tikina, kad, jei prireiks, savo teisybę pasiryžusi įrodinėti net Strasbūre.
Įklimpo į skolas
Daugiau nei prieš dešimt metų į verslo vandenis nėrusi Rima Grinevičienė dabar gyvena baimindamasi, kad prarastas turtas – dar ne pabaiga jos skolų istorijoje. „Bijau, kad ateis laikas, kai mane dar ir į kalėjimą įkiš – jis – ir antstolis, ir teisėjas, ir prokuroras“, – apie A.Balsevičių kalbėjo moteris.
1992-1994 metais turėta kavinė R.Grinevičienei turtų neatnešė. Moteris verslą baigė įklimpusi į skolas – liko negrąžinusi po kelis tūkstančius litų dviem savo pažįstamoms, „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Buvusios verslininkės skolas dar padidino bauda už jos miške be gamtosaugininkų leidimo iškirstus medžius. Nors, kaip tikina R.Grinevičienė, medžius kirtusi ne ji – miške pasidarbavo vagys, bet nuo baudos moteris nesigina. Taip per keletą metų jos pečius prislėgė skola, tačiau kokio dydžio, buvusi verslininkė konkrečiai nė nežino – ji pati apytikriai suskaičiavo, kad negrąžintų pinigų suma neturėtų viršyti 20 tūkst. litų.
Liko nežinia
Tokia suma moteriai, paveldėjusiai vos už keturių kilometrų nuo Panevėžio daugiau nei 3 hektarų žemės sklypą ir 1,72 ha miško, neturėjo atrodyti ypač didelė. Dar 1999 m. šis turtas įvertintas beveik 43 tūkst. litų. R.Grinevičienė tikina naudotis juo negalėjusi dėl labai biurokratinės priežasties.
„Žemės ten pat turėjo ne tik mano mama, bet ir jos jau mirusi sesuo. Mums su pusbroliais ir pusseserėmis reikėjo kreiptis į žemėtvarkininkus dėl žemės planų parengimo, bet niekaip negalėjome visi susirinkti – tarp mūsų yra net Amerikoje gyvenančiųjų. Delsiau laukdama, kada susitiksime arba pasikeis įstatymas ir visų parašų nebereikės“, – aiškino skolininkė.
Tačiau laukti moteriai nebėra dėl ko. Pašnekovė tikina visiškai neseniai iš svetimo žmogaus išgirdusi, kad nebeturinti nei žemės, nei miško – namuose saugomi dokumentai, įrodantys jos nuosavybę, teliko į šiukšlių dėžę išmesti betinkamais popieriais: nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytinių. R.Grinevičienė tvirtina iš savo skolininkių sužinojusi, kad su jomis kažkodėl dar nėra atsiskaityta, neva antstolis iš varžytinėse gautos sumos vienai kreditorei tegrąžinęs tik 1200 litų vietoje 6000 Lt, kitą patikinęs, jog 2000 litų skola bus grąžinta kas mėnesį mokant po kelis litus.
„Tokį turtą pardavė, o skolos liko! Negana to, man dar iš neįgalumo pensijos kas mėnesį atskaičiuoja po 75 litus“, – guodėsi R.Grinevičienė. Kad skolos įvarė į kampą, moteris dar kartą įsitikino pabandžiusi parduoti iš mamos paveldėtą trijų kambarių butą Pasvalio rajone – nekilnojamojo turto agentūra perspėjo, kad gautieji pinigai pirmiausia būtų padalyti kreditoriams.
Pasieks ir Strasbūrą
Išsiaiškinti, kas ir už kiek nupirko josios žemę ir mišką, R.Grinevičienė tikina bandžiusi jau ne kartą. Tačiau, anot jos, iš varžytines vykdžiusio antstolio A.Balsevičiaus jokios informacijos negavusi.
„Kiek kartų pas jį jau ėjau – nieko neaiškina. Pareikalavo, kad savo klausimus pateikčiau raštu. Parašiau, bet raštiško atsakymo iš jo nebepriėmiau, nes reikalavo pasirašyti – mano advokatas šiuo metu rengia ieškinį teismui ir patarė man niekur nesirašyti“, – prisipažino moteris. Ji teigia ne tik negavusi informacijos apie varžytinių pasekmes, bet ir nežinojusi, kada jos vyko. Moteris neslepia, kad jos ir A.Balsevičiaus bendravimo dalykišku jau nebegalima vadinti: netekusi kantrybės ir nežinomybės slegiama skolininkė savo reikalavimus antstoliui dėsto pakeltu balsu, šis atsirevanšuoja grasindamas iškviesti policiją.
R.Grinevičienė dėl antstolio veiksmų jau kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir šiomis dienomis turėtų gauti atsakymą. Moteris su A.Balsevičiumi pasiruošusi dar bylinėtis teisme. „Čia – dar tik pradžia. Jei reikės, pasieksiu ir Strasbūrą. Juk negali taip būti, kad antstolis be savininko žinios parduotų jo turtą. Ne iš svetimų tokį dalyką turėjau sužinoti. Buvo žmonių iš mano aplinkos, kurie norėjo tą žemę ir mišką pirkti“, – neslėpė R.Grinevičienė.
Plačiau skaitykite birželio 28 d.
„Sekundėje“.
Ramunė DIGRYTĖ
A.Repšio nuotr. R.Grinevičienės ir A.Balsevičiaus bendravimas seniai nebėra dalykiškas: skolininkė grasina antstolį išmesti iš darbo, pastarasis ją gąsdina policija.
