Avarijos kaltininkas neprisipažįsta, o liudininkų nėra? Ne bėda. Nustatyti pažeidėją padeda miestą stebintys neįgalieji. Greitai reaguodami jie padeda užkirsti kelią vagystėms, muštynėms, nelaimėms.
Stebi ir praneša
Štai žiemą nuo alkoholio apsvaigęs gulintis vyras praeivius nelabai domino. O per kameras jį pamatęs operatorius apie tai pranešė patruliams, ir sušalęs neblaivus vyriškis buvo nuvežtas į ligoninę. Panašios situacijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) šešių operatorių, kameromis stebinčių miestą, kasdienybė.
Prieš dvejus metus Panevėžio apskrities VPK buvo pradėtas eksperimentas, kai neįgalūs žmonės vaizdo stebėjimo kameromis padeda policijos pareigūnams užtikrinti viešąją tvarką. Tada pradėjęs dirbti Egidijus Barauskas prisipažįsta, kad galimybė pagelbėti pareigūnams užkirsti kelią nusikaltimams savotiškai „užveda“. Vyras juokauja, kad darosi nuobodu, kai mieste nieko nevyksta. Operatoriai kameromis miestą stebi nuo 6 iki 22 val.
Sutaupo laiko
E.Barauskas, dabar jau vyresnysis operatorius, sako, kad daugiausia kameromis užfiksuoja tokių pažeidimų, kaip ne vietoje pastatyti automobiliai, muštynės.
„Nufotografuojame automobilius, kad matytųsi valstybiniai numeriai, ir perduodame patruliams“, – pasakoja vyresnysis operatorius.
Žiemą teko ieškoti paklydusio neįgalaus asmens.
„Buvo gautas pranešimas, kad plonai apsirengęs į gatvę išėjo neįgalusis ir jo nerandama. Bendradarbis per kameras jį pamatė Laisvės aikštėje ir perdavė informaciją patruliams“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak E.Barausko, būna taip, kad vienu metu žiūrint į dvylika kamerų ne visuomet pavyksta ką nors pamatyti. Pašnekovas pažymi, kad neretai patys patruliai paskambina, nurodo vietą ir prašo pažiūrėti, ar čia nėra kokio nors incidento.
„Pareigūnai prašo mūsų patikrinti gautą informaciją. Pavyzdžiui, būna, kad jie sulaukia gyventojų pranešimo apie įtartinus asmenis, tada pageidauja, kad patikrintume, ar iš tiesų taip yra. Jei pranešimas melagingas, patruliai negaišta laiko“, – kalbėjo operatorius.
E.Barauskas tikina, kad darbo pradžia nebuvo sudėtinga, gal kiek daugiau pavargdavo akys, šiek tiek sunkiau buvo susiorientuoti, ką kuris įrenginys rodo. Operatorius prisipažįsta, kad iš pradžių ant lapuko tekdavo susirašyti, ką fiksuoja kameros, bet vėliau įprato.
Dabar darbą lengvina ir didesnis monitorius – matomas geresnis vaizdas. Kaip teigia darbuotojas, jis išmokęs daryti ir tam tikrus akių pratimus.
„Didžiausia miesto problema galbūt ta, kad viešosiose vietose vartojamas alkoholis“, – tvirtina operatorius.
Pasak E.Barausko, daugiau nusikaltimų padaroma vasarą, kai šilta. Tada suaktyvėja ne tik vagys, bet ir vandalai, sienų tepliotojai, turto gadintojai. Dažniausiai fiksuojami pažeidimai prie Aleksandro paminklo, prie kavinių, autobusų stoties teritorijoje.
Dviguba nauda
Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Vinslovas sako, kad vaizdo stebėjimo sistemų nauda miestuose akivaizdi. Kameromis užtikrinama viešoji tvarka, jos tarnauja kaip nusikalstamų ir kitų neteisėtų veikų užkardymo priemonės, padeda užtikrinti transporto eismo saugumą, atskleisti nusikaltimus, išspręsti prieštaringas situacijas.
Dar prieš kelerius metus miestą kameromis stebėjo policijos komisariatai. Tačiau 2009-aisiais įmonė „Lyderio vaizdo stebėjimas“ pasiūlė šią funkciją perduoti neįgaliesiems. Paaiškėjo, kad tokia idėja pasitvirtino: stebėti miestą puikiai gali neįgalūs žmonės, nors ir neturintys specialaus išsilavinimo.
2009 metais vietoj policijos pareigūnų prie kamerų pirmieji sėdo Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių neįgalieji. 2010-aisiais tokios paslaugos pradėtos teikti Panevėžyje.
V.Vinslovas sako, kad įdarbinus neįgaliuosius policininkai gali dirbti tiesioginį savo darbą, t. y. patruliuoti gatvėse, prižiūrėti viešąją tvarką, reguliuoti eismą.
„Tai – abipusė nauda. Patruliai gali greičiau reaguoti į daromus nusikaltimus. Prie kamerų esantys neįgalieji, pastebėję ką nors įtartino, praneša pareigūnams. Nauda ir miestui – padidėjo žmonių saugumas“, – sako V.Vinslovas.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
