Moterys demokratijos stiprintojos.
Šiandien Prezidentūroje vyko konferencija „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai“, kurioje susirinkę atstovai iš beveik 40 pasaulio valstybių diskutavo apie moterų dalyvavimą politiniame, verslo ir visuomeniniame gyvenime. Renginio uždaryme dalyvavusi JAV Valstybės sekretorė Hillary Clinton savo kalbą baigė žodžiais: „Didžioji XIX amžiaus kova buvo prieš vergovę, XX amžiaus – prieš totalitarinius režimus, XXI amžiuje kovojame prieš nelygias moterų teises“.
Nuo ryto vykusioje konferencijoje kalbėta apie tai, kad demokratija be moterų dalyvavimo yra prieštaringa, taip pat apie moterų svarbą ir iššūkį dalyvaujant valstybės politiniame gyvenime bei vyrų bendradarbiavimą skatinant moterų lygybę. H. Clinton žodžiais, „tiek jaunuoliai, tiek ir merginos turi lygias teises dirbti ir siekti laimės“.
Kalbant apie moterų ekonominę nepriklausomybę užvirė karšta diskusija. Suomijos etninių mažumų kontrolierė Eva Biaudet atkreipė dėmesį, kad vis dar vyrauja nuomonė, jog moterys įmonėse atlieka du trečdalius darbo, bet gauna tik vieną trečdalį joms verto atlygio. Prezidentė Dalia Grybauskaitė konferencijos atidarymo kalboje paminėjo, kad „Lietuvoje moterys uždirba 20 procentų mažiau negu tą patį darbą dirbantys vyrai“.
„Eurostat“ duomenimis, 2009 metais moterų ir vyrų darbo užmokestis Europos Sąjungoje skyrėsi 17,1 procento. Tais pačiais metais Lietuvoje moterų ir vyrų užmokestis skyrėsi 15,3 procento, o nuo 2008 metų skirtumas sumažėjo net 6,3 proc. punkto. Tiesa, 2010 metų pabaigoje „Hay Group“ atliktas tyrimas parodė, kad žemiausio lygio profesijose moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas buvo 17 procentų.
Statistikos departamento duomenimis 2009 metais didžiausia atskirtis tarp moterų ir vyrų buvo finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje (45,4 proc.), o mažiausia – statybos sektoriuje (moterys uždirba 0,5 proc. daugiau nei vyrai). Švietimo sektoriuje moterys uždirbo 3,2 procentais daugiau nei vyrai.
Prezidentūroje svečiavęsis Mongolijos prezidentas Elbegdorjus Tsakhia teigė, kad jo šalyje skirtumo tarp vyrų ir moterų gaunamo atlygio nėra. Šį jo teiginį iš dalies patvirtina 2009 metais publikuotas Nepalo universiteto profesoriaus Francesco Pastore mokslinis darbas, kuriame rašoma, kad nors Mongolijos moterų ir vyrų atlyginimai beveik nesiskiria, moterų išsilavinimo lygis yra ženkliai aukštesnis.
Anot E. Tsakhia, norint pasiekti lyčių lygybę reikia stiprių teisinių pamatų, užtikrinančių nuobaudas už moterų diskriminaciją. Mongolijos prezidentas norėtų matyti daugiau moterų užimančių aukščiausias valstybines pareigas.
Visgi klausimas, ar moterys gali tuo pačiu metu būti tiek darbuotojos, viršininkės, tiek ir mamos, žmonos ar draugės, lieka atviras.
Lietuvoje kvotų nebus
Latvijos Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinia pasidžiaugė, kad statistiškai lyčių lygybė Latvijoje yra geroje padėtyje, tačiau stereotipai visuomenėje išlieka gajūs ir, nors moterys sudaro pusę visos šalies populiacijos, parlamente jos sudaro tik 19 procentų. Ji taip pat teigė, kad kiekvieną dieną savo pavyzdžiu stengiasi įrodyti, jog moteris gali būti sėkminga lyderė.
S. Abuoltinia pareiškė, kad yra prieš lyčių kvotų naudojimą darbovietėse.
Anksčiau IQ kalbinta eurokomisarė Viviane Reding teigė, kad „Lyčių kvotos tikrai yra žeminanti priemonė. Deja, kol neįmanoma kitomis priemonėmis pasiekti didesnės lyčių lygybės, tenka griebtis šio paskutinio šiaudo. Jeigu pavyktų vien savanoriškais pagrindais paskatinti lyčių lygybę, tuomet neprireiktų teisinio reguliavimo“.
Mongolijos prezidentas E. Tsakhia taip pat mano, kad kvotos yra neišvengiamos: „Iš pradžių reiktų jas naudoti, o kai visuomenė taps daugmaž lygi, galima bus jų atsisakyti“.
Paklausta, ar Lietuvoje vyrams nereiktų pradėti drebėti dėl kvotų įvedimo, D. Grybauskaitė atsakė, kad ne: „Aš nesu pozityvios diskriminacijos šalininkė. Gal kai kuriose šalyse ir reikės drebėti dėl kvotų, kai kur jos yra būtinos norint apginti moters žmogaus teises, tačiau išsivysčiusiose šalyse, kaip Lietuva, jų nereikia.“
Moterims reikia padėti
Diskusijoje apie moterų ekonominę nepriklausomybę dalyvavusi Bangladešo Moterų prekybos ir pramonės rūmų prezidentė Selima Achmad teigė, kad norint užtikrinti lygiavertį moterų dalyvavimą šalies verslo vystyme reikia užtikrinti tris dalykus: galimybę gauti finansavimą – skolintis iš bankų, prieigą prie rinkos, kurioje nėra socialinių barjerų ir oficialią valstybės poziciją, palaikančią inovatyvias moteris. S. Achmad pasidalino savo patirtimi po šių tikslų įgyvendinimo: „Daugelis moterų sakė, kad net nežinojo turinčios lygias teises“.
Tačiau yra ir daugiau ekonominių procesų, kurie padėtų išlyginti vyrų ir moterų uždarbio pozicijas. Liberalesnis mikrofinansavimas, darbo vietų moterims kūrimas, moterų švietimo skatinimas. Moterys lygiai taip pat kaip ir vyrai gali prisidėti prie biudžeto pildymo. S. Achmad teigė: „Kai vyrai moka mokesčius, tai juos įgalina liepti moterims jų klausyti“. D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad jau ne kartą yra įrodyta, jog moterims turint lygias galimybes darbo rinkoje ir darbo apmokėjime, ekonomika galėtų paaugti 30 procentų.
