Itin audringą praėjusių metų vasarą vien liepos–rugpjūčio mėnesiais užfiksuotos 47 dienos su perkūnija.
Po itin permainingų šio savaitgalio orų draudikai skaičiuoja liūčių, audrų ir kitų gamtos reiškinių gyventojams padarytus nuostolius.
Nuo penktadienio iki sekmadienio draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ užfiksavo 61 atvejį, kai gyventojų turtas nukentėjo nuo itin stiprios liūties ir žaibo sukeltų elektros svyravimų.
Beveik pusė visų „Lietuvos draudimo“ registruotų įvykių susiję būtent su žaibavimu. Nuo žaibo iškrovos nepataisomai gedo įvairūs elektros prietaisai ir automobilių elektrinės dalys. Kita dalis bendrovės fiksuotų žalų – liūties sukelti nuotoliai. Kai kuriuose rajonuose namai nukentėjo nuo stipraus vėjo ir krušos.
„Nemažai automobilių patyrė hidrosmūgius, kai automobilių varikliai buvo užpilti dėl staiga pakilusio vandens, vienas iš jų – apynaujis „Volvo“. Gavome pranešimų ir apie stiprios srovės nuplėštus automobilių valstybinius numerius“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Audra su žaibais daugiausiai žalos pridarė Panevėžio rajone ir Vilniaus mieste. Savaitgalį nuo gamtos stichijos taip pat kentėjo šiaurės Lietuvos gyventojai ypač Biržų, Akmenės ir Pasvalio savivaldybėse. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė žala automobiliams dėl gamtos reiškinių siekia 3600 litų, būstui – 1345 litų.
Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ taip pat sulaukė klientų pareiškimų apie patirtus nuostolius trenkus žaibui ir praūžus liūčiai, tačiau gamtos stichijos padaryta žala nebuvo itin didelė.
Griaudės dažniau
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad pernai, palyginti su 2009 m., gamtos stichijų sukelti nuostoliai šalies gyventojams pinigine išraiška išaugo daugiau kaip 5 kartus: užfiksuoti 5097 draudiminiai įvykiai, kurių bendras nuostolis pasiekė 7 mln. litų.
Prognozuojama, kad permainingų orų, perkūnijų ir kitų gamtos reiškinių, atsirandančių dėl skirtingų oro masių susidūrimų, nuostoliai šiemet taip pat nebus mažesni.
„Lietuvoje per metus vidutiniškai būna 19-30 griaustiniuotų, žaibuotų dienų, žaibų sezonas – nuo gegužės iki rugsėjo. Tačiau jau pernai įsitikinome, kad perkūnija, ypač esant tokiam permainingam orui, trankosi daug dažniau – štai itin audringą praėjusių metų vasarą vien liepos–rugpjūčio mėnesiais užfiksuotos 47 dienos su perkūnija“, – sakė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis.
Anot specialisto, perkūnijos metu elektros perdavimo linijose susidaro viršįtampis, sukeliantis avarijas ir elektros tiekimo sutrikimus, trikdomas radijo ryšys. Vidutinio dydžio perkūnijos debesyje cirkuliuoja apie 100 tūkst. tonų vandens, todėl toks debesis atmosferoje tampa galingu elektros generatoriumi. Kai įtampa tarp debesų arba tarp žemės paviršiaus ir debesies pasiekia 100 milijonų ir daugiau voltų, prasideda elektros iškrovos – žaibavimas.
Draudikai pataria visiems nukentėjusiems nuo liūčių ar audrų stengtis kaip įmanoma greičiau pašalinti atsiradusią drėgmę, kad ji nesigertų į pastatų konstrukcijas. Jokiu būdu negalima bandyti įjungti užpiltos buitinės ar elektroninės technikos, drėgnose patalpose gyventojai įspėjami nejungti elektros, nes dėl galimų trumpų sujungimų gali kilti gaisrai.
