Yasseras Arafatas svajojo būti palaidotas Jeruzalėje, tačiau ten amžinojo poilsio neatgulė. Jo mirties liudijime teigiama, kad šiame šventajame mieste palestiniečių lyderis gimė. Tai paaštrina senus prieštaravimus dėl jo gimimo vietos.
Praėjusią savaitę Paryžiaus priemiesčio Klamaro ligoninėje miręs palestiniečių prezidentas visada sakė gimęs Jeruzalėje. Svarbiausieji biografai teigia, kad jis gimė Kaire.
Kaitindama politinių aidų turintį ginčą viena žydų grupė
reikalauja, kad mirties liudijimas būtų pakeistas.
Izraelis Jeruzalę laiko pastovia ir nedaloma savo sostine. O palestiniečiai, kurie miestą vadina Al Kudsu, nori, kad jis būtų jų planuojamos nepriklausomos valstybės sostinė.
Klamaro vietos valdžios atstovė pažymėjo, kad Y. Arafato mirties liudijime “pateiktoji gimimo vieta – Al Kudsas/Jeruzalė”. “Kol kas nesame gavę jokio prašymo tai ištaisyti”, – sakė ji.
Pareigūnė pareiškė, kad detalės pateiktos “livret de famille” – oficialiame dokumente, kuris pateikiamas prancūzų šeimoms ir kuriame yra pažymėtos šeimos narių mirčių, gimimo, santuokų datos.
Jungtinėse Valstijose įkurtos žydų grupės – Simono Wiesenthalio centro – skyrius Paryžiuje pažymėjo pirmadienį raštu kreipęsis į Prancūzijos teisingumo ministrą su prašymu pataisyti mirties liudijimą. “Egipto valdžia (Y. Arafato) gimimo vieta pripažįsta Kairą”, – laiške teigė centro atstovas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žurnalistams sakė, kad Y. Arafato gimimo vietos detalės gautos iš oficialaus dokumento. Y. Arafato šeima įgijo teisę į “livret de famille”, nes palestiniečių lyderio žmona Suha praėjusio šimtmečio paskutiniojo dešimtmečio viduryje gavo Prancūzijos pilietybę.
Mirties priežastis bus žinoma tik Y.Arafato žmonai
Beje, antradienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Michelis Barnier pareiškė, kad Prancūzija Y.Arafato medicininę dosjė pateiks tik jo šeimai, nors detalių prašo ir palestiniečių lyderiai.
Palestiniečių lyderiai pažymi norį visos informacijos apie palestiniečių prezidento mirtį praėjusią savaitę vienoje Paryžiaus ligoninių. Šiuo prašymu jie ginčija Prancūzijos įstatymą, pagal kurį Y. Arafato našlė yra įgijusi paslapties skraistę.
Prancūzijos gydytojai yra saistomi privatumo įstatymų, kuriuos pasitelkė Y. Arafato našlė Suha ir kurie neleidžia jiems atskleisti detalių. Padėjėjų teigimu, komą ir smegenų kraujavimą patyręs 75 metų Y. Arafatas mirė lapkričio 11 dieną. Tačiau jie nesako, dėl kokios ligos tai nutiko. Gandų būta įvairių; be kita ko, spėliota, kad palestiniečių lyderis sirgo skrandžio vėžiu bei retu kraujotakos sutrikimu.
Palestiniečių kovotojai yra apkaltinę Izraelį nunuodijus Y. Arafatą. Tokį kaltinimą Izraelis ir Prancūzijos pareigūnai neigia, tačiau jis kelia grėsmę, kad Vakarų krante bei Gazos ruože gali kilti nepasitenkinimas, o pareigų perėmimo procesas gali tapti komplikuotas.
ELTA
