Solistės A. Grigorian (kairėje) ir L. Bendžiūnaitė. (V. Morkevičiaus nuotr.)
Rugsėjį pristatytas režisierės Dalios Ibelhauptaitės bohemiečių ir elektroninės muzikos kūrėjų „Silence“ bendras darbas – elektroninė opera XYZ – privertė iš naujo klausti: ar yra nekintamų dalykų?
XYZ atveju atsakymas neigiamas. Elektroninė operos fantazija, kurios premjera įvyko sostinės menų fabrike „Loftas“, galėjo sukelti lengvą panikos priepuolį ištikimiems klasikinės operos gerbėjams ir malonesnių potyrių šiuolaikinės muzikos fanams.
Su pagrindine užduotimi – kūrybiškai interpretuoti garsiąsias arijas iš W. A. Mozarto, G. Verdi, G. Bizet ir kitų kompozitorių repertuaro – XYZ autoriai susitvarkė. Didžiąja dalimi prie to prisidėjo keturi vaikinai, sudarantys elektroninės muzikos kūrėjų „Silence“ šeimą – Mario Basanovas, Vidis, Leonas Somovas ir Few Nolderis.
Operos šedevrai buvo be gailesčio perleisti per šiuolaikinį skambesio filtrą, tad kai kurių kūrinių prigimtį buvo sunku pažinti. Nors operos fantazija prasidėjo kiek vangokai, eksperimentai premjerai įpusėjus įsibėgėjo.
Dėl to labiausiai galima „kaltinti“ „Silence“ narį Liną Strockį, geriau žinomą Few Nolderio vardu. Garsiąją „Habanerą“ iš G. Bizet operos „Karmen“ jis pavertė žaismingu ir ironišku disco kūriniu. Jo klausydamas nejučiomis prisiminiau seną reklamos klipą „Švarai taip, o vargui – ne“. Tiesa, čia būtų sąžininga paminėti ir žavingą Asmik Grigorian sopraną – ji visą vakarą buvo koketiška ir bene laisviausiai iš solistų jautėsi scenoje.
Muzikinį pakilimą išlaikė iš karto po to scenoje pasirodęs Mario Basanovo bei Vidžio duetas. Palydimas house ritmo, baritonas Dainius Stumbras atliko Eskamiljo ariją iš tos pačios G. Bizet „Karmen“; Miuzetės ariją iš G. Puccini operos „Bohema“ puikiai sudainavo Lauryna Bendžiūnaitė.
Didžiausią publikos ovacijų bangą sukėlė Papagenos ir Papageno duetas iš W. A. Mozarto operos „Užburtoji fleita“ (atlik. Joana Gedmintaitė ir Rafailas Karpis). Ir aš galiu suprasti, kodėl. Blizgiais žvynuotais Juozo Statkevičiaus kostiumais pasidabinę atlikėjai, įsijautę į paukštelių vaidmenį, sukūrė atskirą nedidelį spektaklį. Įspūdį sustiprino ryškios gelsvų atspalvių vaizdo projekcijos.
Vėliau suskambo kiek tamsesnė „atmosferinė“ elektroninė muzika, sumišusi su drum’n’bass. Soprano J. Gedmintaitės atlikta Nakties karalienės arija (W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“) vokaliniu aspektu buvo viena intensyviausių – solistei tempą diktavo dinamiška Mario Basanovo ir Vidžio kompozicija.
XYZ elektroninę operą vainikavo garsusis vergų choras „Skrisk, svajone, sparnuotoji mano“ iš G. Verdi operos „Nabukas“. Prie diskžokėjaus pulto vėl stojo Few Nolderis – tai buvo bene drąsiausias, nors ir ne iki galo nugludintas, vakaro pasirodymas. Minoro tonus keitė mažoras, o prie Jeronimo Miliaus galų gale prisijungė visi bohemiečių solistai.
Kai kas po XYZ premjeros skundėsi, kad čia neišvydo originalių režisieriaus sumanymų – tik tas pačias dekoracijas ir šiek tiek pakeistus kostiumus iš ankstesnių bohemiečių spektaklių. Tačiau D. Ibelhauptaitė sako, kad XYZ siužeto ir nereikia ieškoti, nes tai – fantazija.
„Jeigu sukuri ką nors, kas absoliučiai visiems patinka, tai yra vidutiniška. O jei darbas sukelia prieštaringas reakcijas, vadinasi, pasistūmėjai teisinga kryptimi“, – teigia režisierė.
Pasirinktas kursas suteikia pagrindo manyti, kad bohemiečių ir „Silence“ eksperimentai nesibaigs. Tai gera žinia visiems, kurie ieško.
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
XYZ kūrė
■ Meno vadovė ir režisierė Dalia Ibelhauptaitė
■ Kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius
■ Bohemiečių solistai: Lauryna Bendžiūnaitė, Asmik Grigorian, Joana Gedmintaitė, Rafailas Karpis, Jeronimas Milius, Edgaras Montvidas, Dainius Stumbras
■ „Silence“ elektroninės muzikos kūrėjai: Mario Basanov, Few Nolder, Leon Somov, Vidis, Domas Aleksa (bosinė gitara), Marijus Aleksa (būgnai)
XYZ kūrybinės grupės įspūdžiai
Dalia Ibelhauptaitė, režisierė
Mes visi prieš premjerą labai bijojome. Bet tai nebuvo baimė, kurios prigimtis – silpnumas. Veikiau baimė, apimanti prieš šuolį į vandenį nuo aukšto tramplino. Reikia susikoncentruoti ir tai atlikti. Iš XYZ projekto dalyvių niekas nesijautė saugus, nes visi kūrė šį tą nauja, eksperimentavo. Tai naujas mūsų bohemiečių šeimos žingsnis.
Klausydama, kaip „Silence“ vaikinai interpretuoja G. Verdi ar G. Puccini, girdžiu, kad tai yra šimtą kartą geriau, nei aš tikėjausi. Nors iš pradžių vaikinus drąsinau, kad jie nebijotų laužyti kanonų.
Statydama operą labai norėjau, kad žiūrovai negalėtų susikurti aiškaus siužeto. Nes čia siužeto nėra. Fantazija neturi riboti. Dėl to kiekvieną kartą opera skambės kiek kitaip – improvizuojame čia ir dabar.
Kritikos nebijau, darau tai dėl visų jaunų žmonių. Noriu, kad žiūrovai turėtų kuo platesnį pasirinkimą. Esu labai laimingas žmogus – turiu daug svajonių, ir visos jos pildosi.
Edgaras Montvidas, tenoras
Šiek tiek trūko laiko – dar porą dienų pasirengti būtų idealu. Pirmą kartą dalyvauju tokiame projekte, man labai įdomu.
Tarp muzikos kūrėjų ir mūsų, solistų, reikėjo ieškoti tinkamo balanso. Su „Silence“ vaikinais teko daug diskutuoti apie kūrinius. Mes, solistai, geriau išmanome arijų specifiką, spalvas. Manau, galų gale radome puikų kompromisą. Norėjosi, kad žmonės atpažintų klasikines arijas. Tai buvo didžiulis išbandymas. Dabar man jau atrodo, kad elektroninės muzikos kūrėjai galėjo improvizuoti dar smarkiau, ieškoti įvairių formų.
Aš scenoje jaučiausi gerai. Tiesa, operoje XYZ solistai buvo labiau suvaržyti, reikėjo laikytis struktūros. Juk skambant elektroninei muzikai nebuvo dirigento, kuris „palaikytų“, atliktų pauzę.
Marius Adomaitis (Mario Basanov), „Silence“ narys, elektroninės muzikos kūrėjas
Aš baigiau fagoto specialybę, klasikinė muzika man nesvetima. Dėl to kai kuriais atvejais solistams pasiūliau lengvesnių „priėjimų“ prie kūrinio. Bet projektas XYZ mums buvo iššūkis.
Man labai patinka Nemorino arija iš G. Donizetti operos „Meilės eliksyras“. Tai buvo pirmasis XYZ kūrinys, aš nesiekiau keisti jo struktūros – norėjosi palikti taip, kaip yra. Dėl to Nemorino arija publikai turbūt buvo lengviausiai atpažįstama, o kitų kūrinių palikome tik atskirus fragmentus.
Aš dirbu su populiariosios muzikos atlikėjais, todėl tai buvo visiškai nauja patirtis. Muzikine prasme projektas XYZ suteikė galimybę pasvajoti. Ar kurdami buvome pasijutę nepatogiai? Taip nesakyčiau – tiesiog buvome atsidūrę neįprastose aplinkybėse.
Linas Strockis (Few Nolder), „Silence“ narys, elektroninės muzikos kūrėjas
„Žiauriai“ patiko kartu su A. Grigorian atlikti „Habanerą“. Išėjo toks naiviai malonus kūrinys. Kurdamas savęs tikrai neribojau, džiaugiuosi, kad turėjau daug laisvės improvizuoti.
Kurti XYZ nebuvo paprasta – aš esu elektroninės muzikos atstovas, o čia viską reikėjo atlikti gyvai, ir dar kartu su solistais. Bet manau, kad tai mums visiems išėjo į naudą.
Kiek šioje operoje buvo gyvų muzikos eksperimentų? Kūrinių pagrindą parengėme iš anksto. Tai padaryta dėl techninių aspektų – kompiuteris nėra orkestras, mes neturime dirigento. Taigi didžiąją darbo dalį atlikome įrašų studijoje, o scenoje improvizavome su vokalo ir garso efektais.
Smarkiai pakeitėme didelę dalį kūrinių, dėl to solistams, galima sakyti, teko mokytis savo arijas iš naujo. Įsitikinome, kad nemaža dalis garso efektų nublanksta prieš galingus solistų balsus. Reikėjo ieškoti sprendimų.
Leonas Somovas, „Silence“ narys, elektroninės muzikos kūrėjas
Šis eksperimentas, man atrodo, pavyko. Man patinka sukurti kūriniai – dabar jie tikrai neskamba kaip „čestūškės“, nors eksperimentuodami išbandėme įvairių variantų. Ar buvo sunku trinti ribą tarp klasikos ir elektronikos? Taip, netgi labai.
Interpretuodamas kai kuriuos kūrinius save „laužiau“, teko keisti požiūrį. Labiausiai iš kūrinių pakeičiau W. A. Mozarto „Don Žuaną“, kurio ariją atliko Dainius Stumbras.
