Interaktyviame žemėlapyje pateikiamos šalys, kurių vyriausybės naudoja masinio šnipinėjimo priemones.
Žymusis „Wikileaks“ tinklalapis, kuriame viešinami slaptų JAV dokumentų archyvai, remdamasis nutekinta informacija sudarė interaktyvų žemėlapį. Jame pavaizduotos šalys, kuriose veikia įmonės, kuriančios vienokias ar kitokias technologines priemones gyventojams stebėti.
„The Spy Files“ (liet. Šnipų bylos) pavadintas projektas gąsdinančiai įspėja: masinis visos populiacijos sekimas ne tik yra realybė, tai nauja slapta ekonomikos šaka, apimanti bent 25 pasaulio šalis. Pasirodo, kad įvairiose pasaulio valstybėse veikia apie 150 privačių bendrovių, kurios kuria masinio šnipinėjimo technologijas.
Per projekto pristatymo spaudos konferenciją „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as teigė, kad paprasti telefonų ar interneto elektroninio pašto naudotojai gali bet kada tapti potencialiu šnipinėjimo taikiniu. Interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiamas daugiau kaip 150 įvairių bendrovių, kuriančių šias technologijas, sąrašas prieinamas čia: spyfiles.org.
Žmonės, naudojantys telefonus „iPhone“, „Blackberry“, taip pat nemokamą paštą „Gmail“, turėtų jaustis itin nesaugiai, nes prie jų asmeninės informacijos gali prieiti daugybė organizacijų. Pasak J. Assange’o, technologijos, kaip prieiti prie per šiuos įrenginius perduodamos informacijos yra siūlomos ir laisvai prieinamos daugeliui pasaulio vyriausybių. O svarbiausia, kad visa tai virtę dar viena komercijos šaka.
Vyriausybėms parduodami šnipinėjimo įrankiai suteikia galimybę skaityti e. laiškų ar trumpųjų žinučių turinį, klausytis pokalbių ar sekti prietaiso judėjimą. Pasak šio projekto autorių, nors tai gali atrodyti kaip grubus privatumo pažeidimas, daugelio šalių įstatymai suteikia tokią galią vyriausybei, nes jų pasitelkimas grindžiamas įvairiomis saugumo reikmėmis, tarp jų – ir politiniams oponentams stebėti.
Bendrovės, kuriančios tokias stebėjimo sistemas, veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Pietų Afrikoje ir Kanadoje. Jų kuriami produktai parduodami ne tik demokratinėms šalims, bet ir autoritariniams režimams.
Su šiomis bendrovėmis susijusių 287 dokumentų paskelbimą ir šalių, naudojančių kokias nors piliečių šnipinėjimo technologijas, paviešinimą J. Assange’as linkęs vadinti „masiniu puolimu prieš masinę šnipinėjimo industriją“.
