Kieno akcijas pirktų investuotojai, jeigu turėtų laiko mašiną ir galėtų grįžti kelis dešimtmečius atgal? IBM, „Microsoft“ ar dabartinės akcijų rinkų žvaigždės „Apple“? Visai ne: didžiausią ilgametę grąžą iki šiol buvo galima gauti ne iš technologijų bendrovių, o iš nepralenkiamo investuotojo Warreno Buffetto valdomo konglomerato „Berkshire Hathaway“.
Tiesa, pastaraisiais metais stiprėjo nuomonė, kad nepriekaištinga W. Buffetto investavimo istorija gali būti tik laimingas atsitiktinumas. Galbūt W. Buffettas tėra paprastas investuotojas, kuriam pavyko atspėti finansų rinkų kryptį daugiau kartų negu kitiems. Pats W. Buffettas sėkmę aiškina savo investavimo strategija, kuri vadinama vertės investavimu, t. y. kai rinkoje ieškoma nepagrįstai nuvertintų bendrovių tikintis, kad ateityje kiti rinkos dalyviai pastebės šią „neteisybę“ ir akcijų kainą pakels iki tam tikro lygmens.
Įspūdingus W. Buffetto rezultatus investicijų srityje galima aiškinti ne tik atsitiktinumu ar investavimo strategija, bet ir tam tikra investavimo taktika, t. y. konkretūs veiksmai įsigyjant akcijas, kuriuos identifikavo tyrimą atlikę Niujorko universiteto mokslininkai ir kompanija „AQR Capital Management“.
Norint jas suprasti, reikia bent kiek išmanyti investavimo teoriją. Yra rodiklis, vadinamas beta, kuris apibūdina specifinės akcijos kainos svyravimus, palyginti su rinkos vidurkiu. Didesniais kainos svyravimais už rinką išsiskiriančioms akcijoms (pavyzdžiui, akcijos kaina pakinta 10 proc., kai rinkos indekso pokytis sudaro 5 proc.) priskiriamas aukštas beta rodiklis, o jei akcijos kaina kinta mažiau negu rinkos vidurkis, vadinasi, ji turi žemą beta rodiklį.
Logiška, kad siekdamas didesnės grąžos ir norėdamas aplenkti rinkos vidurkį investuotojas rinksis akcijas su didesniu beta rodikliu. Tai reiškia, kad investavus į šias akcijas galimybė uždirbti padidėja, kartu su ja išauga ir nuostolių rizika, nes tokių akcijų kainos gali smarkiau judėti tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę.
Galbūt smarkiau svyruoti linkusios akcijos gali duoti daugiau pelno per trumpą laikotarpį, tačiau jos nepadės užtikrinti ilgalaikės grąžos. Minėto tyrimo metu palyginus akcijų su didesniu ir mažesniu beta rodikliu rezultatus paaiškėjo, kad kaip ilgalaikė investicija pastarosios užtikrina geresnę grąžą. Būtent tokių bendrovių akcijos dažniausiai tapdavo ir W. Buffetto taikiniu.
Bet tai tik pusė visos istorijos. Mat W. Buffettas šioje situacijoje galėjo pasinaudoti tuo, kas ne visada buvo prieinama kitiems rinkos dalyviams. Akcijų, kurių kainų svyravimai yra mažesni ir kurių tikėtina metinė grąža yra mažesnė, pelningumą galima padidinti pasinaudojus investiciniais svertais. Investicinis svertas dažniausiai reiškia galimybę gerokai padidinti pradinę investuojamą sumą papildomai pasiskolinant lėšų ar įsipareigojant už jas sumokėti ateityje. Toks veiksmas gali gerokai padidinti investicijų grąžą nuo pradinės investicijų sumos, bet kartu padidina ir investicijų riziką.
Beje, ne visi finansų rinkų dalyviai gali naudotis investiciniais svertais, pavyzdžiui, pensijų fondams ar griežčiau reguliuojamiems investicijų fondams taikomi apribojimai tokių investicinių svertų atžvilgiu. Todėl jie ieško kitų būdų gaunamai grąžai didinti ir dažniausiai perka labiau svyruoti linkusias akcijas. Kai ne visi rinkos dalyviai gali naudotis atitinkama priemone, tai sukuria rinkos disbalansą arba galimybę, kurią W. Buffettas per savo investicijų karjerą sėkmingai išnaudojo. Galbūt faktas, kad ne visi rinkos dalyviai galėjo naudotis tokia taktika ir sukūrė tam tikrą disbalansą rinkoje, kad per ilgesnį laikotarpį akcijos su žemesniu beta rodikliu buvo pelningesnės už akcijas su atitinkamai aukštesniu rodikliu.
Be to, W. Buffettas pirko žinomų kompanijų akcijas tada, kai jų vertė buvo laikinai kritusi (pavyzdžiui, „Coca-Cola“ akcijas po „New Coke“ nesėkmės devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje arba „General Electric“ akcijas per 2008-ųjų finansų krizę). „Kur kas geriau pirkti nuostabią kompaniją už tinkamą kainą nei tinkamą kompaniją už nuostabią kainą“, – yra sakęs W. Buffettas.
Tačiau net ir nuostabios kompanijos už gerą kainą nebūtų lėmusios tokios geros W. Buffetto investicijų grąžos (ilgametė investuotojo metinė grąža viršija 14 proc.). Kaip jau minėta, tam būtini investiciniai svertai, kuriuos „Berkshire Hathaway“ išnaudojo pakankamai aktyviai, mat vidutiniškai 60 proc. jos kapitalo visuomet sudarė skolintos lėšos. O skolinimosi sąnaudos aukščiausią AAA skolinimosi reitingą kelis dešimtmečius turėjusios bendrovės buvo itin nedidelės ir sudarė vidutiniškai apie 2,2 proc. metinių palūkanų. Palyginimui JAV valdžia trumpam laikotarpiui per pastaruosius du dešimtmečius turėjo skolintis už 3 procentiniais punktais didesnes palūkanas.
Kai per rugsėjo mėnesį vykusį susitikimą su studentais W. Buffetto paklausė, kodėl daugiau investuotojų nekopijavo jo strategijos, jo atsakymas buvo: nežinau. Jo nuomone, kai kurie žmonės to tiesiog nesuvokia ir dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne faktais. Tačiau rezultatai galop įrodo, kas buvo teisus, o kas klydo. „Investuojantieji į vertę nėra suinteresuoti pralobti rytoj. Žmonės, kurie siekia praturtėti greitai, niekada nepraturtės. Nėra nieko blogo tame, jog praturtėjama lėtai“, – sakė W. Buffettas.
Vis dėlto gali būti ir taip, kad W. Buffetto strategija, kuri veikė pastaruosius penkis dešimtmečius, nebeveiks ateityje, nes vis daugiau investuotojų stengsis tuo pasinaudoti. Be to, kaip parodė aprašytas tyrimas, sėkmę lėmė ne tik strategija, bet ir jos įgyvendinimas. O kuo daugiau žmonių finansų rinkose bando kartoti tuos pačius žingsnius, tuo mažiau naudos jie visi kartu pasiekia.
Apie W. Buffettą
Warrenas Edwardas Buffettas (g. 1930 m. rugpjūčio 30 d.) – verslo magnatas, investuotojas ir filantropas. W. Buffettas dažnai laikomas sėkmingiausiu XX a. investuotoju. Jis yra kompanijos „Berkshire Hathaway“ pagrindinis akcininkas ir vadovas.
W. Buffettas nuolat patenka į turtingiausių pasaulio žmonių sąrašus: 2008-aisiais jis buvo išrinktas turtingiausiu pasaulio žmogumi, o 2011-aisiais – turtingiausiųjų sąraše buvo trečias. Šiemet amerikiečių žurnalas „Time“ jį išrinko vienu įtakingiausių pasaulio žmonių.
Didžiausiame Nebraskos valstijos mieste Omahoje (JAV) gimęs W. Buffettas vadinamas Omahos burtininku, Omahos orakulu arba Omahos galvočiumi.
