Vyšnia – dažnas ir labai populiarus mūsų sodus ir sodybas puošiantis augalas. Bet ar kas žino, kad šis medis – tikrų tikriausias sveikatos šaltinis.
Vertingi ir uogų koteliai
Jau birželio pabaigoje ir liepą galime gardžiuotis tamsiai raudonomis, apvaliomis ar kiek plokščiomis, maloniai rūgščiomis, sultingomis uogomis.
Vyšnios vertinamos ne vien dėl to, kad anksti sunoksta, bet ir dėl turtingos cheminės sudėties. Sultingos, saldžiarūgštės uogos – tikra biologiškai aktyvių medžiagų talpykla. Tiesa, jose nėra daug energiją teikiančių medžiagų: 100 gramų valgomosios dalies randama vos 1 g baltymų, 0,6 g riebalų ir kiek daugiau (8–12,2 g) lengvai pasisavinamų angliavandenių – gliukozės ir fruktozės, 0,22–1,85 procento pektininių medžiagų, todėl energinė jų vertė nėra didelė – 51 kcal.
Tačiau mineralų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų gausa vyšnios nusileidžia tik juodiesiems serbentams. Jose yra net 15–30 mg vitamino C, būtino organizmo imuninei sistemai gerinti ir protinei veiklai užtikrinti, karoteno, vitamino E, vitamino B2, folio rūgšties, P vitamino, mineralinių medžiagų: natrio, kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, sieros, jodo, mangano, vario, molibdeno, cinko ir kiek retesnių – rubidžio, kobalto.
Dažomosios vyšnių medžiagos (antocianinai) kartu su vitaminu C ir cinku skatina jungiamojo audinio atsinaujinimą ir pristabdo odos senėjimo procesus, todėl vyšnios neretai dar vadinamos grožio uogomis. Vertingi, ypač terapiniu požiūriu, yra vyšnių uogų koteliai. Juose kaupiasi organinės rūgštys, randama tanidų, salicilatų, daug geležies ir magnio. Vyšnių lapai nepakeičiami rauginant daržoves, jų dedama į kai kurias gydomąsias arbatas.
Pagelbsti nuo daugelio negalavimų
Vyšnios – puikus dietinis produktas, jį dietologai rekomenduoja valgyti, kai organizmą kamuoja įvairūs negalavimai.
Prinokusių uogų minkštimas ir šviežios vyšnių sultys pasižymi baktericidinėmis, antianeminėmis, organizmą stiprinančiomis savybėmis, jos veikia raminamai, kaip natūralūs antibiotikai gerina žarnyno veiklą (žudo net dizenterijos lazdeles).
Šviežios vyšnių uogos gerina virškinimą, padeda pasisavinti baltymus ir riebalus.
Dėl didelių geležies ir folio rūgšties kiekių, vyšnias rekomenduojama valgyti sergantiesiems mažakraujyste, hipertonija ir ateroskleroze. Šviežios vyšnios stiprina organizmą, veikia tonizuojamai.
Vyšnių uogos ir jų produktai skatina poodinę kraujotaką, saugo jungiamąjį audinį nuo jį ardančių fermentų, jaunina ir skaistina odą. Šios uogos itin padeda sergantiesiems pariodontitu.
Be to, jos gydo reumatinius sąnarių uždegimus ir podagrą. Vyšnių minkštimas, paruoštas su pienu (santykiu 1:1), veiksmingas sergant artritu, bronchitu, bronchine astma, epilepsija, esant nedideliems psichikos sutrikimams.
Šviežiose vyšnių uogose esanti tartrono rūgštis efektyviai stabdo organizme angliavandenių virtimą riebalais, todėl jas patartina vartoti nutukimo profilaktikai.
Vyšnių vaiskočių nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, jį rekomenduojama gerti sergant inkstų akmenlige, virškinimo trakto ir sąnarių ligomis (30 g smulkiai sukapotų vaiskočių reikia užpilti 1 litru verdančio vandens, palaikius, kol atvės, nukošti ir per dieną išgerti dalimis).
Šviežių lapų nuoviras stabdo išorinius ir vidinius kraujavimus. Liaunų vyšnių šakučių nuoviru efektyviai stabdomas viduriavimas.
Stebuklų nebūna, tačiau specialistai teigia, kad reguliariai valgant vyšnias oda tampa lygesnė, skaistesnė, lygiau įdega. Sergant odos ligomis rekomenduojama vartoti vyšnių sirupą.
Reikės 400 ml šviežiai išspaustų vyšnių sulčių, 250 g cukraus. Supilti vyšnių sultis į prikaistuvį, suberti cukrų ir užkaisti. Paskui ištirpinti cukrų vos kaitinant bei nuolat maišant, tada dar pavirti 20 minučių. Paruoštą vyšnių sirupą nukošti ir supilti į sterilų butelį su sandariai uždaromu dangteliu. Laikyti vyšnių sirupą šaltai ir suvartoti per keletą savaičių. Gerti atskiestą šaltu arba karštu vandeniu.
Rizika apsinuodyti
Svarbu žinoti, kad vyšnių kauliukuose yra nemažai amigdalino. Virškinimo trakto fermentai iš jo išlaisvina labai nuodingą medžiagą – ciano vandenilį. Todėl suvalgius daug vyšnių su kauliukais galima ir apsinuodyti. Ypač tai pavojinga vaikams, nes jie mėgsta valgyti vyšnias su kauliukais. Perdirbant vyšnias, jas konservuojant kauliukus būtina pašalinti. Tačiau gaminamų uogienių ar kompotų skoniui pagerinti galima palikti 15–20 vyšnių uogų su kauliukais.
Užšaldytos išsaugo daugiausia naudingų medžiagų
Sezono metu šviežias vyšnias (jų kiekis neribojamas) gali valgyti sveiki bet kokio amžiaus žmonės.
Prieš valgant ar ruošiant vyšnių gaminių atsargas jas būtina nuplauti ir nusausinti. Uogų negalima ilgai laikyti, todėl reikia tuoj pat suvalgyti ar perdirbti. Vyšnias galima užšaldyti – taip bus išsaugota daugiausia bioaktyvių medžiagų.
Iš vyšnių galima spausti sultis, virti uogienes, kompotus, gaminti sirupus, uogas džiovinti, panaudoti kokteiliams, šaltoms sriuboms, kepinių įdarams ir kitiems gaminiams.
Šaldymas – vienas iš optimalių konservavimo būdų, garantuojantis mažiausius maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų nuostolius.
Nuplautas vyšnias reikia suberti ant sietelio ir nusausinti. Išėmus kauliukus, berti į šaldyti skirtas talpyklas (dėžutes, sandariai uždaromus maišelius) ir sluoksniuoti su trupučiu cukraus kiek pakratant, kad liktų mažiau oro. Tuoj pat dėti į šaldiklį ir užšaldyti. Uogos užšąla per 18–24 val. Vyšnias galima užšaldyti ir su kauliukais bei koteliais.
Parengė K. Juškaitė
