Vyrai pageidauja, kad moterys racionaliau leistų pinigus ir dar prieš tai pasitartų.
Moterys labiau norėtų, kad jų antrosios pusės gautų didesnį darbo užmokestį, o vyrai pageidauja, kad šios racionaliau apsipirktų ir dėl pirkinių dažniau pasitartų. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas.
Paklausti, kokių pasikeitimų antrosios pusės finansinėje elgsenoje labiausiai norėtų, apklaustieji dažniausiai pageidavo, kad partneris dirbtų geriau apmokamą darbą – tokį atsakymo variantą pasirinko 36 proc. antrąją pusę turinčių apklaustųjų. Antrosios pusės darbo keitimu į geriau apmokamą labiau susirūpinusios moterys.
„Tokį moterų vertinimą galėjo nulemti keli veiksniai.Statistinis vyras Lietuvoje visuomet gaudavo didesnį darbo užmokestį, tad tradiciškai buvo laikomas šeimos galva ir pajamų garantu. Tuo tarpu moterys, kaip parodė ir šis tyrimas, valdo didesnę šeimos biudžeto išlaidų dalį, todėl greičiau ir ryškiau pajunta pajamų pokyčius. Pastaraisiais metais šiuos pokyčius daugiausia lėmė didesnis vyrų nedarbas ir sparčiau, palyginti su moterų, mažėjęs jų atlyginimas“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Kadangi vyrų vidutinis darbo užmokestis mažėjo sparčiau, tai atotrūkis tarp moterų ir vyrų gaunamos algos Lietuvoje pasiekė mažiausią reikšmę per 10 metų. Paskutinįjį 2010 m. ketvirtį vyrai į rankas gavo 15 proc. daugiau nei moterys, o, pavyzdžiui, 2007-ųjų pabaigoje šis skirtumas siekė net 25 proc.
Apklausti vyrai dažniausiai minėjo norį, kad partnerė racionaliau apsipirkinėtų (35 proc.), o prieš tai dar ir pasitartų (32 proc.).
Asmeninių finansų ekspertė pastebi, kad moterims, valdančioms didesnę išlaidų dalį, tenka prisiimti didesnę atsakomybę ir už racionalų išlaidų valdymą.
Finansinė porų neištikimybė
24 proc. respondentų mano, kad jų antroji pusė nepakankamai rūpinasi ateitimi – gyventojai pasigenda didesnių gyvenimo partnerio pastangų kaupti santaupas vaikų ateičiai, juodai dienai ar senatvei.
Net 22 proc. poroje gyvenančių apklaustųjų norėtų, kad antroji pusė aktyviau dalyvautų tvarkant finansus ir teiktų daugiau pasiūlymų, kaip efektyviau valdyti biudžetą.
Anot O. Bložienės, toks partnerių nepasitenkinimas vienas kito finansine elgsena gali skatinti finansinę neištikimybę: ankstesni tyrimai parodė, kad moterys kartais nuslepia dalį išlaidų, o vyrai neatskleidžia visų pajamų. Poros finansinių lūkesčių neatitikimą galėtų sušvelninti sutarimas dėl taisyklių ir aiškius atsakomybės pasiskirstymas.
