Rafas Simonsas ir Hedi Slimane’as – du kūrėjai, kurių darbai šiuo metu labiausiai intriguoja mados pasaulį. Ne tik dėl to, kad jų rankose – įtakingiausi prancūzų mados autoritetai „Dior“ ir „Saint Laurent Paris“.
R. Simonso ir H. Slimane’o debiutinės kolekcijos šiems mados namams bylojo: laukia sėkmė. Buvo justi gebėjimas prisitaikyti prie istorinių prekės ženklų paveldo ir drąsa išreikšti naujus kūrybinius sumanymus, pokyčių ir reformų troškimą.
Abu kūrėjai į mados pasaulį įsiliejo pradėję kurti vyrų madą. Tam tikros stilistikos, kurią suformavo šios srities tyrinėjimai, pėdsakai juntami ir dabartinių kolekcijų moterims kūryboje. Tai atskleidžia jų karjeros šuolio sėkmę ar, priešingai, kiša koją ir gali tapti kritikos priežastimi?
Vyrai moteriškomis talijomis
H. Slimane’as yra iš tų dizainerių, kuriems lyčių riba vargu ar egzistuoja. Atrodo, kad amžiuje, kuriame itin ryški androgeniškumo tendencija, tai yra savotiškas pranašumas. Visgi drastiški kūrėjo mostai „Saint Laurent Paris“ mados namuose (kurių pavadinimo keitimas taip pat tapo itin diskutuotinu klausimu) kol kas nesulaukia susižavėjimo šūksnių.
Prieš tai „Yves Saint Laurent“ dirbusio dizainerio Stefano Pilati sukurto fatališko moters įvaizdžio neliko nė lašo – jį pakeitė aštri grunge stilistika, o naujuoju „Saint Laurent Paris“ moters idealu tapo Courtney Love.
Kita vertus, tokie pokyčiai neturėtų stebinti prisiminus 2000 m., kai H. Slimane’as pateikė ne mažiau revoliucingą pareiškimą vyrų madai. Rudens-žiemos „Yves Saint Laurent“ kolekcija pasižymėjo dvilytiškumu: nors odiniai ansambliai, juodos spalvos anarchija, kirpimų aštriabriauniškumas vyrų įvaizdžiui suteikė agresyvumo, jį neutralizavo prie kūno priglundantis vadinamasis skinny siluetas – iš moterims būdingo stiliaus pasiskolintas elementas. Šio silueto užuomazgų pasirodė ir prieš tai 1999 m. liepą pristatytoje pavasario-vasaros kolekcijoje: kostiumai atviromis iškirptėmis, pečius apnuoginantys megztiniai, itin atviros liemenės tapo būtini stilingo vyro drabužinėje.
Mados pasaulis iki šiol dėkingas H. Slimane’ui už šį itin liekną siluetą, pakeitusį vyriškumo sampratą. 2011 m. publikuotame „Women’s Wear Daily“ interviu dizaineris argumentavo savo poziciją pareikšdamas, kad „atletiško sudėjimo vyrai gerai gali atrodyti tik apsivilkę klasikinį kostiumą, džinsus, sporto aprangą arba tiesiog nuogi“. Savo idėjas modeliuotojas vėliau plėtojo „Dior“ mados namuose, kuriuose vyrų drabužių kolekcijas kūrė iki 2007 m.
Vyrų mada – moterims
2012 m. kovą apskriejusi žinia, kad nuo šiol H. Slimane’as kurs moterų kolekcijas „Yves Saint Laurent“, suintrigavo mados pasaulį – kokia bus dailiosios lyties mados versija? Tenka pripažinti, kad tai, ką pamatėme debiutinėje kolekcijoje, skirtoje 2013 m. pavasario-vasaros sezonui, pernelyg nenustebino. Ta pati silueto revoliucija, tik atvirkščiai – dominavo ansambliai berniukiško sudėjimo moterims. Šį niuansą pabrėžė klasikinio kostiumo variacijos, dizainerio taip mėgstama oda, o liaunas modelių figūras maskavo ilgos bohemiško stiliaus suknelės.
Tačiau įdomiausia, kad H. Slimane’as 2013 m. „Saint Laurent Paris“ vyrų ir moterų drabužių rudens-žiemos kolekcijos beveik identiškos stilistikos. Jas vienija grunge dvasia, nukelianti į praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigą: languoti audiniai derinami su kitais raštais, plėšytos pėdkelnės ir džinsai, odiniai švarkai ir suknelės, atsainiai ant pečių užmetami gerokai per dideli megztiniai liudija, kad „Saint Laurent“ moters ir vyro garderobas mažai kuo skiriasi.
Atrodo, kad H. Slimane’as atkakliai trina lyčių ribas ir androgeniškumą laiko XXI a. mados varikliu. Taigi jo kūrybą moterims galima vadinti vyriškos stilistikos rekonstrukcija, tiesiogine praeities citata, iki šiol mados namams neatnešiančia jokių naujovių.
Prabangus dendizmas
R. Simonso istorija – kiek kitokia. Jo kūrybinis kelias gana kontrastingas – iš interjero dizaino sferos belgas išplaukė į plačiuosius vyrų mados vandenis, o dabar jį matome prie vienų įtakingiausių mados namų vairo. Dizaineris nesiekia išsišokti, deklaruoti naujų tendencijų ar drumsti srovių, tačiau jo jokiu būdu nepavadinsi mados autsaideriu.
Jau pirmosiose R. Simonso kurtose vyrų drabužių kolekcijose išryškėja minimalizmo gairės: jokių nereikalingų detalių, išgryninta klasika, kuriai dizaineris suteikė savitą išraišką ir pavertė nepriekaištingu XXI a. minimalizmo pavyzdžiu. Ilgi paltai, užapvalintų formų kostiumai, monochrominė paletė, struktūriškumas – tai keletas elementų, kurie išliko ir tolimesnėje kūryboje „Jil Sander“ mados namuose.
Tiesa, bėgant laikui jo braižas tapo drąsesnis, radosi eksperimentų. Nors iš pradžių į pastarųjų mados namų įkūrėją pakeitusį belgą žiūrėta skeptiškai, jo iki tobulybės išpuoselėtas pretenzingas dendiškas įvaizdis tapo neatskiriamu „Jil Sander“ bruožu.
R. Simonso formuojamame vyro įvaizdyje nebijoma pastelinių spalvų, charakteringų kostiumų, netradicinių derinių, eksperimentų su skirtingomis to paties kirpimo, siluetų interpretacijomis. Šiuo metu dažnai diskutuojama, kas yra tikrasis vyriškumas ir kaip jį atspindi vyrų mada. Jei neatskiriamais jo bruožais laikytume pagarbą klasikai, nuosaikiems siluetams, išgrynintas detales, tuomet galima teigti, jog R. Simonso vyrų stiliaus estetika išties arti šio idealo.
Apskaičiuotas jausmingumas
Moterims skirtose „Jil Sander“ mados namų kolekcijose taip pat dominavo minimalistinės formos, švaros įspūdis, stilistinis santūrumas, kuris atvedė R. Simonsą į lyderių gretas tarp „Celine“ ar „Calvin Klein“ mados namų, propaguojančių minimalizmo kultą.
Vyrų drabužių kolekcijas dizaineris stengėsi paįvairinti dinamiškais siluetais ir žaismingais elementais: grafinių raštų interpretacijomis ant kokono formos paltų 2008 m. rudens-žiemos kolekcijoje (vienas drąsesnių jo eksperimentų) ar iliustracijomis ant paprastų baltų marškinėlių (2010 m. pavasario-vasaros kolekcija). Viso to netrūko ir moteriškajai linijai, tačiau išskirtinis jos bruožas buvo seksualumas. Dizaineris nevengė moters vaizduoti trapios, jausmingos ir tai šį kūrėją išskyrė iš kitų minimalizmo atstovų.
Matematiškai tikslūs kirpimai, tobulos linijos, gaivi ir švelni spalvų paletė bylojo, kad minimalizmas yra aukštasis pilotažas, paklūstantis ne kiekvienam. Tikrą masinę psichozę sukėlė 2011 m. pavasario-vasaros kolekcija, po kurios gatves užplūdo spalvotų maksi sijonų ir baltų marškinėlių banga, stambūs dryžiai ir itin laisvi siluetai, kurie tapo savita minimalizmo išraiška.
Turbūt nesunku suprasti, kodėl ne tik pats dizaineris su ašaromis akyse atsisveikino per paskutinės kolekcijos „Jil Sander“ mados namams pristatymą. Liūdėjo ir visas mados pasaulis. Tačiau greitai šias nuotaikas išblaškė galvosūkis – ar ta elegantiška moteris, žengusi gėlėmis dekoruotu 2012 m. rudens-žiemos „Jil Sander“ kolekcijos podiumu, dėvinti pastelinių spalvų sukneles ir viena ranka prilaikanti kiek per didelį paltą, gali tapti naująja „Dior“ deive.
Ryškus R. Simonso kūrybos bruožas – pusiausvyros, harmonijos ieškojimas. Tai, kad dizaineris savo kūrybinio kelio pradžią pažymėjo kurdamas vyrų madą, neturėjo lemiamos įtakos moterims skirtoms kolekcijoms: nuosaikusis belgas nesistengia suvienodinti moters ir vyro vaidmenų, o remdamasis išskirtinai jam būdinga stiliaus filosofija kuria paralelinius įvaizdžius. Toks perfekcionisto siekis ieškoti aukso vidurio padeda dizaineriui įsitvirtinti ir „Dior“ mados namuose.
