Profesinės sąjungos ketina dirbančiųjų teises „ryžtingai ginti protesto akcijomis“.
Trišalės tarybos socialiniai partneriai vis dar neranda bendro sutarimo ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, bet ir kitais klausimais. Profsąjungos atsisako pasirašyti su Vyriausybe Trišalį susitarimą ir tikisi ją paspausti protesto akcijomis.
Nuo šių metų pradžios raginamas didinti MMA ministrų kabinetas neskuba žarstyti pažadų. Ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime premjeras Andrius Kubilius dar kartą akcentavo, kad šiuo metu svarbiausia – mažinti kitų metų biudžeto deficitą, o ne išlaidauti didinant MMA. Mat padidinti viešajame sektoriuje minimalią algą bent 100 litų papildomai valstybei kainuotų apie 200 mln. litų.
Jei bus tinkamos sąlygos, didesnės MMA galima tikėtis ne anksčiau kaip nuo 2012 m. liepos 1 dienos, tačiau minimalus atlygis didėtų ne 100 ar 200 litų, o vos 50 litų.
Tokiu sprendimo vilkinimu labiausiai piktinasi profesinės sąjungos.
„Tuo pat metu siūlomas viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ar net mažinimas, vadinasi, toliau skurs gaisrininkai, policininkai, mokytojai, gydytojai, kitas personalas, o Vyriausybės klerkai, Seimo nariai, ministerijų darbuotojai lepinsis piniginiais priedais bei kitomis privilegijomis“, – rašoma bendrame profesinių sąjungų pranešime.
Krizės padarinius Vyriausybė bando įveikti tik paprastų darbuotojų, vaikų, pensininkų sąskaita.
Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras, vienijantis Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, Lietuvos darbo federaciją, Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“, išnagrinėjęs Vyriausybės parengtą Trišalės tarybos susitarimo dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų 2012 metams projektą, pranešė, kad derybos dėl šio Trišalio susitarimo – neįmanomos. Socialiniams partneriams siūloma pasirašyti dokumentą, kuris esą tėra deklaratyvių teiginių rinkinys, nepagrįstas konkrečiais faktais ir skaičiavimais.
Profesinės sąjungos pasipiktino, kad užuot pasirūpinusi mažas pajamas gaunančių žmonių darbo užmokesčio didinimu, Vyriausybė siūlo keisti įstatymą dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, kuris „atimtų paskutinį duonos kąsnį iš vargingai gyvenančių žmonių“.
„Žinodami, kad 40,3 proc. Lietuvos gyventojų pajamos atsidūrusios žemiau skurdo ribos, nedarbo lygis siekia 16 proc., kaimo vietovėse klesti skurdas, alkoholizmas, savižudybės, konstatuojame, jog Vyriausybei iki šiol nepavyko sukurti veiksmingos socialinės paramos sistemos ir integracijos į darbo rinką mechanizmo“, – skelbia profesinės sąjungos.
Dokumente siūloma liberalizuoti darbo santykius, sukurti lankstesnes ir įvairesnes įdarbinimo formas, pavyzdžiui, įdarbinimo čekius, supaprastinti atleidimą iš darbo, nemokėti kompensacijų atleidžiant iš darbo.
„Tokį darbo santykių liberalizavimą suprantame kaip vergovinės santvarkos įteisinimą Lietuvoje, kur žmogus tampa preke, „dovanų“ čekiu, – rašomas profsąjungų pranešime. – Manome, jog naudodama griežtas finansų konsolidavimo priemones, krizės padarinius Vyriausybė bando įveikti tik paprastų darbuotojų, vaikų, pensininkų sąskaita, dažnai užmiršdama esminius socialinio dialogo aspektus. Tokios politikos rezultatai akivaizdūs – skurstantys žmonės, nedarbas, emigracija, todėl dokumente siūlomos darbo santykių vizijos – nepriimtinos“.
Profesinės sąjungos ketina dirbančiųjų teises „ryžtingai ginti protesto akcijomis“.
