A. Kubilius Seime pristatė Vyriausybės veiklos ataskaitą už 2010 metus.
Premjeras Andrius Kubilius šiandien Seime pristatė Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą. Kaip ir daugelyje tokio tipo ataskaitų, dominuoja tas pats stilius – rašyti apie tai, kuo galima pasigirti, ir nutylėti tai, kas iš tiesų nekelia džiaugsmo.
A. Kubilius teigė, kad 2010 metais Vyriausybė „toliau tęsė krizės įveikimo darbus, priėmė ekonomikai atsigauti būtinus sprendimus, kad šalies gyventojai ir krašto ūkis kuo mažiau nukentėtų.“ Taip pat buvo pasidžiaugta, kad „pagrindinis tikslas pasiektas – šalies viešųjų finansų sistema nebuvo sutrikdyta, o Vyriausybės nuoseklios pastangos 2010 metais leido pasiekti esminių pokyčių ir rezultatų šiose srityse.“
Vis dėlto kalbėti apie „esminius“ pokyčius yra per daug optimistiška. Žvelgiant vien į bene svarbiausią Vyriausybės prioritetą – nedarbo mažinimą – tikrai negalima aptikti jokių esminių pokyčių. Nemaža dalis sprendimų, kurie būtų išties esminiai, tikslingai atidėti dėl politinių motyvų – kad nekeltų dar didesnės socialinės įtampos prieš savivaldybių rinkimus. Todėl tik dabar pradedami svarstyti pensijų sistemos projektai.
Kai kuriais rodikliais Vyriausybė gali pasidžiaugti – pavyzdžiui, 1,3 proc. išaugusiu BVP 2010 metais ar „Transparency International“ reitinguose, vertinančiuose korupcijos suvokimą, pakilimu iš 52 į 46 vietą. Tačiau net ir tuomet, kai kalbama apie teigiamus rezultatus, kyla abejonė, ar būtent Vyriausybės pastangos buvo lemiamos jiems pasiekti. Tarkime, eksporto augimas ar šviesolaidinio ryšio plėtra yra tikrai pozityvūs procesai, tačiau tai visų pirma atsigaunančio privataus verslo ir ypač – pasaulinės ekonomikos poveikis.
Kita vertus, tai, kas turėtų labiausiai badyti akis Vyriausybei, yra nutylima. Neišdrįsta pripažinti, kad iš esmės žlugo daugiabučių modernizavimo programa. Ši nesėkmė pridengiama tuščiais skaičiais: skelbiama, kad modernizuoti 78 daugiabučiai namai (kiek iš jų – pagal naująją programą, nėra aišku) ir patvirtinti 26 daugiabučių namų atnaujinimo investicijų projektai. Net ir dabartinės Vyriausybės nariai prabilo, kad reikėtų didinti valstybės paramą daugiabučių modernizavimui, nes programa įstrigusi. Atviresnis tokio rezultato pripažinimas Vyriausybės ataskaitoje galėtų bent jau prevenciškai sumažinti opozicijos kritiką dėl akivaizdaus faktų neigimo.
Panašiai ir užsienio politikos srityje. Akivaizdu, kad 2010 metais ryškiausias pokytis užsienio politikoje įvyko dvišaliuose santykiuose su Lenkija, tačiau apie tai Vyriausybės ataskaitos dalyje „Užsienio politika ir Europos reikalai“ nėra nė žodžio. Rašoma apie bendradarbiavimą su Rusija, su Šiaurės ir Baltijos šalimis, netgi su tolimesnėmis valstybėmis – Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazo šalimis, tačiau Lenkija tarsi išnyko iš Lietuvos užsienio politikos akiračio.
Nekalbama ir apie tautinių mažumų problematiką, kuri tapo esminiu akcentu, kintant Lietuvos ir Lenkijos santykių tonui. Vis dėlto galima pasidžiaugti bent jau tuo, kad kartu su Vyriausybės ataskaita pateiktoje nacionalinio saugumo būklės ir plėtros metinės ataskaitos dalyje užfiksuotas teiginys: „Lenkija vis dar labai svarbi Lietuvos partnerė. Geri kaimyniški santykiai su Lenkija svarbūs abiem valstybėms, ir istorija tai tik patvirtina. Tiek Lietuva, tiek ir Lenkija turėtų labiau įsiklausyti į viena kitos argumentus.“ Vis dėlto tai mažoka, turint galvoje, kad santykių gerinimas su Lenkija greičiausiai bus vienas iš svarbiausių artimiausio meto Lietuvos užsienio politikos tikslų.
Galima būtų apibendrinti, kad Vyriausybės metinė ataskaita ir toliau lieka formaliu dokumentu, kuris nesikeičia jau ilgus metus. Vyriausybė žino, kad rašyti reikia tik apie gerus dalykus, o apie blogus geriau patylėti. Opozicija žino, kad reikia kalbėti tik apie klaidas ar nepadarytus darbus, o pozityvius rezultatus taip pat neužsiminti. Visi žino savo vaidmenis ir nenukrypsta nuo scenarijaus.
