Kovodama su šešėline ekonomika Vyriausybė siekia, kad kuo daugiau atsiskaitymų būtų atliekama elektroninėje erdvėje, tačiau bankų įkainiai dar vis išlieka gana dideli. Šalies komerciniai bankai sako, kad elektroninių atsiskaitymų plėtrai reikia investuoti ne tik į visuomenės švietimą, infrastruktūrą, elektroninių kanalų saugumą, bet ir keisti įstatymus.
Tai aptarta per trečiadienį įvykusį Premjero Andriaus Kubiliaus susitikimą su Lietuvos bankų asociacijos nariais.
Pasak Premjero patarėjo finansų ir ekonomikos klausimais Mykolo Majausko, atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais būtų viena iš priemonių pažaboti šešėlinę ekonomiką.
“Tai iš tiesų yra bendras interesas – kaip būtų galima toliau mažinti atsiskaitymą grynaisiais, perkeliant kuo daugiau atsiskaitymų ir mokėjimų į elektroninę erdvę. Kalbėjome apie tai, kad atsiskaitymai elektroninėje erdvėje, mūsų manymu, išlieka dar gana brangūs ir elektroninių bankų kortelių paslaugos išlieka brangios. Kalbėjome, kokie galėtų būti žingsniai iš bankų sektoriaus dėl jų kainų politikos, kuris paskatintų visgi pereiti su kuo daugiau atsiskaitymų į elektroninę erdvę”, – po susitikimo žurnalistams komentavo M. Majauskas.
Anot jo, kalbėta ir apie galimybę lengviau atidaryti sąskaitas naudojant elektroninį parašą, valiuotos keitimo rinkos liberalizavimą.
“Swedbank” valdybos pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis administracijos vadovo pareigas Marius Adomavičius sakė, kad siekiant skatinti atsiskaitymus elektroninėje erdvėje bankai turėtų investuoti į visuomenės švietimą, infrastruktūrą, elektroninių ir kitų kanalų saugumą, be to, turėtų būti veiksni įstatymų bazė.
“Matome, kad žingsniai, pradėti prieš metus, iš tikrųjų yra labai geri ir buvo smagu pasitikrinti, kad nuostatos yra išlikusios”, – sakė M. Adomavičius.
“Swedbank” atstovo nuomone, Lietuva atsiskaitymams ne grynaisiais pinigais dar yra “gana nebrandi”. Anot M. Adomavičiaus, sąskaitos banke atidarymas nuotoliniu būdu taip pat netolima ateitis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas šiuo metu šalyje veikiančius bankų mokėjimų įkainius aiškino mokėjimų ekonomika.
Anot jo, kartais elektroniniai mokėjimai yra ženkliai pigesni, bet klientas verčiamas mokėti grynaisiais, nes institucija neįsileidžia terminalo. Pasak S. Kropo, bankai pasirengę subsidijuoti terminalus viešajame sektoriuje. Tai paliestų savivaldybių, gydymo ir kitų įstaigų paslaugas. Šiuo metu išnaudota tik 50 proc. galimybių įrengti terminalus.
“Matome, kad iš tikrųjų yra institucijų, kuriose galima būtų pastatyti terminalus ir sudaryti klientams patogias galimybes sumokėti elektroniniu būdu. (… ) Bankai pasirengę subsidijuoti, kad tų mokėjimų daugėtų. Padidėjus mokėjimui tikrai susidaro prielaida išlaikyti kur kas žemesniame lygyje pigius mokėjimus “, – kalbėjo S. Kropas.
Lietuvos banko duomenimis, vietinių pervedimų į kitą banką kainos 2008 m. siekė 1,14 lito už pervedimą internetu ir 3,05 Lt mokant banko skyriuje. 2009 m. atitinkamai 1,20 Lt ir 3,15 Lt, 2010 m. – 1,30 Lt ir 3,25 Lt.
Mokėjimų negrynais pinigais skaičius Lietuvoje tolygiai auga ir 2010 m. siekė maždaug 230 mln. operacijų. Pajamų už pervedimų mokesčius dalis bendrose bankų pajamose nekyla, todėl, Lietuvos banko atstovų nuomone, komercinių bankų negalima kaltinti lupikavimu.
Apibendrindami Lietuvos bankų ir mokėjimo įstaigų įkainių dydžius Lietuvos banko atstovai pabrėžia, kad, išskyrus pervedimus eurais, pervedimų mokesčiai Lietuvoje nėra per daug dideli – pagal šį rodiklį vidutinis banko sąskaitos eksploatavimo mokestis mažesnis tik Bulgarijoje, tuo tarpu informacijos apie bankų įkainius skaidrumas ir palyginamumas yra geriausias visoje ES.
ELTA
