Nuo 2013 metų į antros pakopos pensijų fondus 2 proc. turėtų būti pervedami iš „Sodros“, 1 proc. – nuo pensiją kaupiančio asmens atlyginimo, dar 1 proc. pridėtų valstybė nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Ministrų kabinetas pirmadienį sutarė dėl būsimos privačių antros pakopos pensijų finansavimo schemos ir teikia savo siūlymą Seimui.
Antros pakopos pensija turėtų susidaryti iš trijų dalių – viena jos dalis būtų pervedama iš „Sodros“, antrą dalį savanoriškai galėtų pridėti pats asmuo, tokiu atveju trečia dalis būtų skiriama iš valstybės biudžeto.
Nuo 2013 metų į antros pakopos pensijų fondus 2 proc. turėtų būti pervedami iš „Sodros“, 1 proc. – nuo pensiją kaupiančio asmens atlyginimo, dar 1 proc. pridėtų valstybė nuo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo 2016 metų visi šie dydžiai siektų po 2 proc. Nuo 2020 metų „Sodros“ dalis išaugtų iki 3,5 proc., o kitos dvi liktų po 2 proc.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito.
Be to, Vyriausybė nusprendė, kad per kitus metus pensiją privačiuose fonduose kaupiantys gyventojai galės persigalvoti ir grįžti į „Sodrą“. Jeigu tam pritars Seimas, nuo kitų metų sausio iki rugsėjo gyventojai galės apsispręsti, ar jie nori kaupti pensiją antrojoje pakopoje, ar vien tik „Sodroje“.
Jei žmogus nuspręstų grįžti į „Sodrą“, pensijų fonduose ir draudimo įmonėse sukauptos lėšos ir toliau ten liktų, kol žmogus sulauktų senatvės pensijos amžiaus ir jam būtų išmokėta sukaupta pensijos dalis. Žmogui grįžus į „Sodrą“, iš jos fondo mokama pensija būtų mažinama tik už tuos laikotarpius, kai buvo pervedamos įmokos, kol žmogus dalyvavo privačiame kaupime.
Bendrovės žeria kritiką
„Siūloma reforma nuvylė, nes atsisakoma minties atstatyti prieš pustrečių metų sumažintas įmokas, jau nekalbant apie sumažintų įmokų kompensaciją. O dalies labai svarbių naujos reformos punktų arba tiesiog nebus įmanoma įgyvendinti techniškai, arba žmonėms bus sudėtinga apsispręsti“, – kritikavo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.
Kaip teigiama asociacijos pranešime, leidimas pensijų fondų dalyviams grįžti į „Sodrą“ yra suprantamas, tačiau jis gali sugriauti sistemą, jeigu į „Sodrą“ sugrįš didelis skaičius dirbančiųjų. Tokiu atveju valstybė esą neišspręs ateityje gresiančio demografinio spaudimo „Sodrai“, o dirbantieji nesukaups papildomos pensijos. Taip pat lieka neaišku, ką reikėtų daryti su jo sukaupta suma fonde ir kokią papildomą pensiją jam senatvėje mokės „Sodra“ – ar ji bus sumažinta dėl laikino kaupimo, ar ją turės kompensuoti valstybė.
2003 metais diegta pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 proc. pajamų dydžio įmoką į fondą ir nenumatė prievolės papildomai mokėti. Dabar dirbantysis turės mokėti papildomai 2 proc. (pirmus tris metus bus 1 proc.), norėdamas gauti 4 proc. (iš pradžių – 2 proc.), t.y. dar mažiau nei valstybė jam pažadėjo prieš 8 metus. Tai esą reiškia didesnę socialinio draudimo mokesčių naštą darbo jėgai.
Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
LGDĮA teigia, kad 2011 m. gegužės pabaigoje būsimųjų pensininkų turtas sudarė 4 mlrd. litų. Iš viso per metus nuo 2010-ųjų gegužės pabaigos būsimų pensininkų turtas padidėjo 13,5 proc., arba 474,6 mln. Lt. Iš jų 361,2 mln. litų sudarė nauji pavedimai į gyventojų sąskaitas, o 113,4 mln. litų uždirbo investicijos. Iš viso fonduose yra apie 220 mln. litų daugiau nei į būsimų pensininkų sąskaitas iki gegužės 31 d. buvo pervedusi „Sodra“.
