R.Žylius apie AE projektą kalbėjo užtikrintai, I.Šimonytė – atsargiai.
Vyriausybė pritarė trims Lietuvos energetikos raidą turintiems lemti dokumentams, kurie paviešinti ir išsiųsti Seimui. Trečiadienį juos pristatant žiniasklaidai daugiausia dėmesio skirta brangiausiam projektui – atominės elektrinės Visagine statyboms, dėl kurių Vyriausybės nariai tryško labai skirtingų atspalvių optimizmu.
Vyriausybė paskelbė Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos Koncesijos sutarties, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros sistemas įstatymo projektus.
Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, Lietuva planuojamoje 1350 MW galios atominėje elektrinėje pagal Atominės elektrinės įstatymą gali turėti mažiausiai 34 proc. akcijų, bet šiuo metu koncesijos sutartyje susiderėta dėl 38 proc. Lietuvos dalies. Tuo metu „Hitachi“dalis yra 20 proc., Estijos „Eesti Energia AS“ – 22 proc., o Latvijos „Latvenergo AS“ – 20 proc.
„Esmė koncesijos sutarties yra ta, kad tai yra investicijų sutartis. Mes apibrėžiame sąlygas, kuriomis Lietuvą pasieks šitos investicijos. Tai yra, iš galimai 17 mlrd. Lt apie 60 proc. dalis turi ateiti užsienio investicijos į plyną lauką, – aiškino A. Sekmokas. – Savo pobūdžiu koncesijos sutartis yra investavimo sutartis, teikianti apsaugą tiek šaliai, kurioje bus vykdomas projektas, tiek investuotojams, įskaitant ir Lietuvą, kadangi Lietuva yra vienas iš investuotojų“.
Tuo metu premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad Seimui pritarus koncesijos sutarčiai ir ją pasirašius visoms šalims dar galėtų vykti derybos dėl sąlygų pakeitimo. „Yra galimybė toliau derėtis ir toliau plėtoti projektą, bet tai yra vieno etapo užtvirtinimas“, – teigė premjeras.
A. Sekmokas teigė, kad dėl dalyvavimo projekte „toliau kalbamės su Lenkijos puse ir pabrėžiame atvirumą“, o šiuo metu numatytas akcijų pasidalijimas „yra preliminarūs skaičiai, kurie gali keistis“.
Kalbėdami apie projekto perspektyvas ministrų kabineto nariai buvo nusiteikę nevienodai optimistiškai. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dar daug kas neaišku, A. Kubilius ir A. Sekmokas kalbėjo daugiausia apie Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslus, o ūkio ministras Rimantas Žylius jau dalijo milijardą, kasmet nubyrėsiantį nuo AE statybų Lietuvos įmonėms. Tačiau visus entuziazmu perspjovė Visagino merė Dalia Štraupaitė, kuriai gegužės 9 dieną paskelbtas koncesijos sutarties projektas kažkuo priminė pergalės dieną.
Atsargus I.Šimonytės „taip“
I.Šimonytė ir jos vadovaujama Finansų ministerija (FM) vertindama Lietuvos ir jos energetikos įmonių galimybes įgyvendinti AE projektą buvo atsargi – pateikė tik „preliminarų“ AE projekto vertinimą, kuris, be to, atsiribojo nuo su atominės elektrinės specifika susijusių prielaidų.
Ministrė pabrėžė, kad yra „daug klausimų, į kuriuos atsakymai aiškės tik projekto vykdymo eigoje“, tačiau teigė, kad projektą įmanoma finansuoti be elektros tarifo didinimo.
FM išvadose teigiama, kad Energetikos ministerijos pateikti duomenys „leidžia manyti, kad projekto ekonominis atsiperkamumas gali būti pasiektas. Tačiau pažymime, kad Finansų ministerija nevertino specialių (nefinansinių) finansiniame modelyje pateiktų prielaidų bei jų pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad ministerijos specialistai neturi specialių atominės jėgainės projektų vykdymo žinių“.
Ministerijos išvadose teigiama, kad VAE nesugebės pritraukti reikalingo skolinto kapitalo be valstybės garantijų.
Ministerija taip pat atsisakė vertinti prognozuojamus AE statybos ir eksploatavimo kaštus bei elektros energijos paklausą ir kainas, „nes už šių duomenų pagrįstumą atsako Energetikos ministerija“. I. Šimonytė kiek drąsiau kalbėjo tik apie Lietuvos ir jos energetikos įmonių galimybes finansuoti savąją investicijų dalį, kurią sudarytų 2,6 mlrd. Lt nuosavų ir dar apie 4,2 mlrd. Lt skolintų lėšų.
Pasak jos, galimybės finansuoti statybas priklauso nuo dviejų dalykų – VAE priklausančių įmonių būklės ir Lietuvos makroekonominė būklės – viešųjų finansų sveikatos. „Pagal dabar svarstytą Lietuvos įnašo finansavimo modelį, kuomet maždaug 40 proc. kapitalo sudaro nuosavas, o 60 proc. kapitalo yra skolintas, mes manome, kad tiek įmonių grupė turėtų galimybę sugeneruoti tiek nuosavo kapitalo be įtakos elektros tarifui, tiek ir valstybė turėtų galimybę garantuoti tokio lygio skolintą kapitalą, žinoma, tuo atveju, jei ir toliau būtų pasiektas viešųjų finansų balansas taip, kaip siūlo esama Vyriausybė Konvergencijos programoje“, – sakė I. Šimonytė.
Ministerijos išvadose teigiama, kad VAE nesugebės pritraukti reikalingo skolinto kapitalo be valstybės garantijų.
Bet kuriuo atveju išleis 1 mlrd. Lt
Nepriklausomai nuo to, ar galiausiai bus nuspręsta statyti AE, pasirengimai statyboms kainuos apie 300 mln. eurų, iš kurių 115 mln. eurų skirs Lietuva. Parengiamasis etapas truks nuo koncesijos sutarties pasirašymo, numatyto jau birželio mėnesį, iki sprendimo statyti AE, kas turi būti padaryta ne vėliau nei iki 2015 gruodžio 31 dienos.
Iki tos pačios datos Lietuva įsipareigotų pastatyti AE reikalingų stambių krovinių gabenimo kelią nuo Klaipėdos uosto į Visaginą, kas atsieitų apie 80 mln. eurų.
Lietuva įsipareigotų pastatyti AE reikalingų stambių krovinių gabenimo kelią nuo Klaipėdos uosto į Visaginą, kas atsieitų apie 80 mln. eurų.
„Atsižvelgiant į tai, kad sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršruto parengimas ir įgyvendinimas nėra įskaičiuojamas į Visagino AE projekto kaštus, minėti Lietuvos Respublikos įsipareigojimai turės būti padengti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos“, – teigiama FM išvadose.
Padės Lietuvos verslui „sukonkuruoti“
„Mūsų įsitikinimu, 18 ct/kWh kaina, įskaitant visus kaštus <…>, tai yra, ir 10 proc. nuosavybės grąžą akcininkams, yra realu pasiekti“, – spaudos konferencijoje teigė ūkio ministras R.Žylius. Pasak jo, AE projektas ne tik užtikrins elektros tiekimą konkurencinga kaina, bet ir atsipirks bei duos ekonominę naudą.
Jo teigimu, pradėjus eksploatuoti elektrinę Lietuvos BVP kasmet padidėtų bent 700 mln. Lt, o Lietuvai investavus 2,6 mlrd. Lt. nuosavų lėšų valstybė gali kasmet tikėtis 256 mln. Lt dividendų. Be to, AE statybos metu Lietuvos verslas esą gali sulaukti užsakymų už 5 mlrd. Lt, o elektrinės statybos metu planuojama sukurti 6 tūkstančius naujų darbo vietų.
Ūkio ministerija paskyrė VšĮ „Versli Lietuva“ kontaktine organizacija tarp verslo ir strateginės investuotojos „Hitachi“. Jau birželį ketinama surengti pirmąjį seminarą, kuriame statybų ir projektavimo įmonėms bus aiškinama apie atominės statytojų reikalavimus. Birželį taip pat startuos 7 mln. Lt vertės projektas „Procesas LT“, pagal kurį įmonės galės kompensuoti dalį sertifikavimo atominės elektrinės statybai išlaidų.
„Ir tokių renginių, supažindinančių atskirus sektorius su tais reikalavimais, kurie jiems bus keliami, tam, kad jie dalyvautų statybose, tam, kad jie galėtų geriau sukonkuruoti prieš mūsų regiono kitas įmones, – jų bus daugiau“, – sakė R. Žylius.
D.Štraupaitė pralinksmino žurnalistus pastaba apie premjerą.
Visagino merė tryško energija
„Manau, kad Visaginui tai bus kompensacija už Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą pirma laiko. IAE turėjo veikti iki 2020 metų, bet kadangi ją uždarė 2009 metais, tai naujos VAE statyba yra kompensacija už tai, ką mes esame praradę“, – spaudos konferencijoje sakė Visagino merė D. Štraupaitė, kuri yra VAE vyriausybinės komisijos narė.
„Ačiū jūsų visai komandai. Tikrai teko susidurti su nesireklamuojančia, tikrai gerai išmanančia savo reikalą komanda, ypač premjeras <…> nesididžiuodamas galėdavo paklausti elementarių klausimų specialistų Visagino atominės elektrinės“, – žurnalistus gerokai pralinksmino ir šurmulį sukėlė politikė.
Ji taip pat dėkojo energetikos ministrui ir finansų ministrei, „kuri, žinokit, mus auklėjo kiekvieną posėdį“.
„Šiandien yra gegužės 9-oji. Gal kai kam ji yra įsimintina kaip pergalės diena ir manau, kad Visaginui tikrai yra pirma pasiekta pergalė“, – teigė merė tą pačią dieną, kai Lietuvoje ir visame žemyne minima Europos diena, minint pradžią Europos integracijai davusią Roberto Schumano deklaraciją.
