Kaip atimti daugiau ir nenuskriausti?
Pasiūlymai Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius baigėsi taip, kaip ir buvo galima tikėtis. Seimo socialdemokratai, kaip jau yra įpratę, šiemet vėl pakalbėjo apie būtinybę mažinti turtinę nelygybę, tada sukurpė įstatymo projektą. Vyriausybė tą projektą šiandien atmetė.
Atrodo, kad socialdemokratai specialiai kūrė įstatymo projektą taip, kad jis būtų atmestas. Mat progresinius tarifus siūlyta taikyti tik dviejų rūšių pajamoms – darbo užmokesčiui ir pajamoms iš paskirstyto pelno. Metinės šių rūšių pajamos iki 48 tūkst. litų ir toliau būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu, pajamų dalis nuo 48 iki 120 tūkst. litų – 33 proc. tarifu, o 120 tūkst. litų viršijančios pajamos – 40 proc. tarifu.
Vyriausybė atmetė šį pasiūlymą, nes jis „negali sumažinti socialinių skirtumų“. Finansų ministerija savo sprendimą motyvuoja tuo, kad socdemai progresinius tarifus siūlo taikyti išskirtinai tik dviem pajamų rūšims, kai progresinę sistemą turinčios užsienio valstybės tokius tarifus taiko visoms pajamoms. O jeigu kurioms nors pajamoms netaikomas progresinis tarifas, tai dažniausiai išskiriamos pajamos iš kapitalo (dividendai, palūkanos, turto perleidimo pajamos). Taip daroma dėl to, kad kapitalas yra itin mobilus. Tuo tarpu socialdemokratai esą siūlo elgtis priešingai.
Siūlymas atmestas ir dėl to, kad ir dabar dėl skirtingo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) pajamų apmokestinimo sistema yra progresinė. Finansų ministerija taip pat abejoja, ar įvedus progresinius mokesčius iš tiesų būtų papildomai surinkta 560 mln. litų. Mat tokiu atveju reikėtų grąžinti anksčiau buvusią tvarką, kai visiems būdavo taikomas vienodas NPD, o dėl to biudžeto pajamos mažėtų. Tuo tarpu palikus galioti kintantį NPD ir įvedus progresinius tarifus, sistema esą taptų pernelyg komplikuota, o administravimas pabrangtų.
Tiesa, Vyriausybė visiškai nepalaidojo įstatymo projekto autorių siūlymo atsisakyti dalies gyventojų pajamų mokesčio lengvatų. Įvertinti lengvatų pagrįstumą bei apsispręsti dėl jų keitimo ar naikinimo žadama kartu su kitų metų biudžeto projektu.
