„Lietuvos geležinkelių" pelnas pirmąjį šių metų pusmetė siekė 119 milijonų litų.
Vyriausybė ketina iš valstybės valdomų įmonių reikalauti efektyvesnės veiklos, tačiau neišlaisvinus įmonių nuo ministerijų politikų noras diktuoti sąlygas reformą gali paversti niekais, rašo „Verslo žinios“.
AB LESTO, AB „Litgrid“, AB „Lietuvos energija“, AB Lietuvos paštas, VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, VĮ Lietuvos radijo ir televizijos centras, VĮ Vilniaus oro uostas, AB „Klaipėdos nafta“ – tai dešimtukas didžiausių valstybės valdomų įmonių, kurių strateginius veiklos planus Vyriausybė ketina svarstyti pirmiausia.
Išanalizavusi Vyriausybė žada kiekvienai jų nustatyti ambicingus tikslus 2012-iesiems ir vėlesniems metams, nurodydama, kokių efektyvumo rodiklių kiekviena jų turės pasiekti.
Šią savaitę Vyriausybė pristatė 2010 metų Lietuvos valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitą ir konstatavo, kad jų rezultatai, taigi ir nauda akcininkams, galėjo būti kur kas didesnė.
Visos valstybės valdomos įmonės pernai uždirbo 150 mln. Lt pelno (įskaitant turto ir žaliavos mokesčius), tai 112 mln. Lt daugiau nei 2009 m., o kapitalo grąžos rodiklis išaugo nuo 0,2 proc. iki 0,8 proc. Tačiau jei valstybės įmonių vidutinė kapitalo grąža būtų 8,7 proc., – kokia 2005–2010 m. buvo privačių, valstybės ir savivaldybių įmonių, akcininkams papildomai būtų uždirbta daugiau nei 1 mlrd. Lt, suskaičiavo Vyriausybė.
„Nereikėtų tikėtis, kad per metus ar dvejus pavyktų padaryti tokią reformą, kad iš visiškos netvarkos pasidarys efektyviai, civilizuotai valdomas valstybinis turtas“, – „Verslo žinioms“ teigė Nerijus Mačiulis, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas. Anot jo, Vyriausybė, pareikalavusi iš įmonių skaidrumo – teikti viešas finansines ataskaitas – jau žengė pirmą svarbų žingsnį, nes suteikia galimybių įvertinti įmonių veiklos efektyvumą.
„Reforma vyksta daug lėčiau nei galėjo vykti. Tai, kad viešai skelbiamos ataskaitos, yra trečdalis darbo. Kitas trečdalis, kurio nepavyko atlikti, – depolitizavimas atskiriant įmones nuo ministerijų, o neįgyvendintas trečias trečdalis – efektyvumo padidinimas. Šie tikslai yra susiję, nes kol politiškai galima daryti įtaką, tol ir efektyvumo nebus“, – įsitikinęs jis.
