Šiuo metu Lietuvoje vykdoma 114 daugiabučių renovacijos projektų.
Vyriausybės ryžtas kompensuoti didesnę daugiabučių atnaujinimo išlaidų dalį liudija, kad ankstesnis finansavimo modelis nepasiteisino ir beveik visiškai sustabdė renovaciją. Tačiau didesnis valdžios dosnumas taip pat gali negarantuoti taip laukiamos sėkmės.
Kitą savaitę ministrų kabinetas turėtų toliau spręsti, kokią renovacijos sąnaudų dalį vertėtų kompensuoti, kad būsto atnaujinimo procesas pasistūmėtų į priekį. Šiandien vykusiame Vyriausybės pasitarime iš esmės pritarta idėjai didinti valstybės indėlį. Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad daugiau detalių paaiškės kitą savaitę, tačiau gyventojai neturėtų tikėtis didesnės kaip 50 proc. išlaidų dalies.
Tokiu žingsniu Vyriausybė pripažįsta, kad dabartinis, nuo 2009-ųjų galiojantis daugiabučių modernizacijos modelis beviltiškai įstrigęs. Iki šiol valdžios institucijų atstovai įrodinėjo, kad valstybės parama, kai kompensuojama 15 proc. renovavimo išlaidų, o likusią dalį galima pasiskolinti su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis, yra netgi didesnis valstybės indėlis, nei 2005-2009 m. galiojusi tvarka, kai būdavo kompensuojama 50 proc. išlaidų.
Apmirusi renovacija iki šiol buvo vienas dažniausiai aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui žeriamų priekaištų. Dėl to jis sulaukė ir prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos. Kad daugiabučių namų atnaujinimo programos finansavimo tvarka neskatina namų renovacijos, buvo konstatavusi ir Valstybės kontrolė, ir Seimo Audito komitetas.
Ministras vis dar linkęs girti dabartinį renovacijos modelį, tačiau pripažino, kad didesnė paramos dalis paspartintų procesus, todėl jis ir pasiūlė kompensaciją padidinti nuo 15 iki 30-50 proc.
Visų gyventojų neįtikins
Naujasis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vadovas Algirdas Čepas taip pat tvirtino, kad kompensacijos dalies padidinimas būtų rimtas žingsnis į priekį. Iki šiol kalbinti gyventojai, daugiabučių bendrijų vadovai kaip vieną pagrindinių programos stabdžių įvardydavo nuo 50 iki 15 proc. sumažintas kompensacijas. Tai, kad anksčiau gyventojai likusią sumos dalį galėjo pasiskolinti iš bankų su 8-9 proc. metinėmis palūkanomis, o dabar – su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis, didelio įspūdžio nedarė ir neskatino daugiabučių gyventojų pradėti atnaujinti savo namus.
Tačiau A. Čepas įspėjo, jog net ir didesnės kompensacijos dalis negarantuos, kad renovacija taps priimtina visiems gyventojams – tarp jų vis tiek atsiras žmonių, kurie bus prieš daugiabučių atnaujinimą.
Jeigu Vyriausybė apsispręstų padidinti kompensacijos dalį, ja galės pasinaudoti ir šiuo metu būstus renovuojantys gyventojai.
Svarbiausi – šilumos punktai
Nepriklausomas energetikos ekspertas dr. Vygintas Sidzikauskas, nagrinėjęs įvairius renovacijos modelius, laikosi nuomonės, kad Vyriausybei pirmiausia reiktų išgryninti daugiabučių modernizacijos idėją ir tik po to svarstyti kompensacijos proporcijas.
Pašnekovas kritikavo ligšiolinę renovacijos, kaip pastatų atnaujinimo, koncepciją. Dėmesys, anot V. Sidzikausko, turėtų būti nukreiptas į gyventojams aktualiausią sritį – šilumos energijos taupymą. Tam pirmiausia reikia pertvarkyti šilumos punktus, o ne rūpintis, ar gražiai namas atrodys iš išorės.
„Jeigu būtų nuspręsta pirmiausia renovuoti šildymo sistemas, tai gal ir 15 proc. valdžios skiriama kompensacija būtų pakankama suma motyvuoti gyventojus“, – svarstė ekspertas.
Jo nuomone, gyventojus nuo renovacijos atbaido ne tiek nepakankama valstybės skiriama kompensacija, kiek abejonės dėl darbų kokybės ir nežinia dėl atsakomybės. „Ką daryti gyventojams, jeigu paaiškėjo, kad nauji langai yra nekokybiški, o juos pagaminusi bendrovė jau bankrutavo?“ – retoriškai klausė V.Sidzikauskas.
Statybininkai nesipelno?
Energetikos ekspertas atkreipė dėmesį, kad jau dabar statybos medžiagų tiekėjai ir darbų rangovai esą stengiasi pasipelnyti iš renovacijos pakeldami prekių ir paslaugų įkainius. Jeigu Vyriausybė kompensacijos kartelę pakels iki 50 proc., statybos įmonių apetitas gali dar labiau padidėti.
„Tačiau aš abejoju, ar tokios kompensacijos galės tikėtis visi 30 tūkst. namų. Tai milžiniški pinigai. Iš kur Vyriausybė juos paims?“ – abejonėmis dalijosi V.Sidzikauskas.
BUPA vadovas A.Čepas pasiryžęs įrodyti, kad jau dabartinėse sutartyse su rangovais yra pridėta „įvairių filtrų“, pagal kuriuos sąskaitos labai detaliai išnagrinėjamos. Tuo rūpinasi ir BUPA, ir gyventojų bendrijos.
V. Sidzikauskas atkreipia dėmesį, kad kai kuriuos namus apskritai apsimoka atjungti nuo centralizuotų šilumos sistemų ir įrengti autonominį šildymą. Teisės aktai numato, kad gyventojai yra laisvi apsispręsti, koks šildymo būdas jiems yra priimtiniausias ir ekonomiškiausias, o Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad neliktų teisinių kliūčių tokiems sprendimams įgyvendinti.
Valdžios blaškymasis ir nustatytos tvarkos keitimas iš tiesų nė kiek nedidina gyventojų pasitikėjimo renovacija ir jos finansavimo programa. Jeigu jau Vyriausybė nuspręs kompensaciją padidinti iki 50 proc., dalis gyventojų gali sumąstyti, kad verta dar padelsti tikintis dar didesnės kompensacijos.
