Burbulas išpūstas
„Dalnibaiščikais“, „fūristais“ vadinamų tolimųjų reisų vairuotojų gyvenimas apipintas legendomis. Priekabūs lenkų policininkai, visoje Europoje siautėjantys banditai ir, žinoma, pakelėse paslaugas siūlančios merginos tėra prieskoniai mėnesiams namus paliekančių vyriškių gyvenime.
Tačiau rizikos ir sunkių sąlygų butu tampančiame furgone šie ekstremalai nekeistų į namų patogumą: gavę net ir trumpalaikių atostogų jie ilgesingai akimis nulydi kiekvieną pravažiuojančią „fūrą“.
Tolimųjų reisų vairuotojus pagrįstai galima vadinti „fūras“ vedusiais vyriškiais. Ištikimi šioms savo antrosioms žmonoms, jie pirmąsias juokais vadina meilužėmis – ilgi išsiskyrimai ir trumpas buvimas kartu galbūt yra pagrindinė priežastis, kodėl „dalnibaiščikų“ šeimose skyrybos itin retos.
Vienuolika metų po pasaulį važinėjantis Laurynas Litvinas mįslingai šypsosi: „fūristų“ nuotykiams surašyti knygos neužtektų. Tačiau apie juos pasakojamos legendos, vairuotojo teigimu, dažniausiai yra išpūstas burbulas. „Trys iš dešimties važinėjančiųjų yra neištikimi savo žmonoms. Jie ir pasakojo istorijas, kad visi tokie. Bet ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad savo žmonai esu ištikimas“, – tikino Laurynas.
„Ruberoidinės“ gadina apetitą
Daugumai tolimųjų reisų vairuotojų tik juoką kelia pakelėse dėmesio laukiančios gražuolės. Lenkijoje tokias dėl tamsaus įdegio jie praminė „šiferinėmis“ ar „ruberoidinėmis“. L.Litvinas gana kandus tokiu amatu užsiimančiai dailiajai lyčiai. „Kažkada kelyje valgiau sumuštinį. Nepatikėsite, bet pamačius vieną tokią pakelėje apetitas dingo – sumuštinį tiesiog išmečiau“, – tvirtino vyriškis.
Prancūzijoje savo kūnu prekiaujančios merginos renkasi geresnes darbo sąlygas nei lenkės – klientų laukia pakelėse stovinčiuose autobusiukuose. Kaip ženklas, kad pravažiuojantiems vyriškiams merginos glėbys atviras, – autobusiuke deganti žvakutė. „Mums tokios per brangios – 100 eurų už kartą“, – skaičiavo Laurynas.
O iš atviraširdės rusės pašnekovas yra sulaukęs netgi pasiūlymo tuoktis. Firmos puotoje gerokai už Lauryną vyresnė moteris jausmų apimta prie visų svečių pati pasiūlė jam savo ranką ir širdį. „Pasirodžiau gal ir nelabai taktiškas: brangioji Sveta, sakau, ką aš tau blogo padariau?“ – prisiminė L.Litvinas. Po tokio akibrokšto bent porą metų rusė su lietuviu bendravo tik oficialiai. Lauryno ištikimybe stebisi dauguma „fūristų“ ir nekantriai laukia, kada gi pamatys jo žmoną – moterį, dėl kurios atstumiami būriai kitų.
Laurynas svarsto: galbūt gerų santykių su žmona paslaptis ir yra tolimieji reisai. „Meilė žinutėmis. Jaučiamės kaip meilužiai – retai susitinkam ir neilgam. Gal dėl to „fūristai“ retai skiriasi“, – šypsosi vyriškis, per mėnesį susirašinėjimui su žmona išleidžiantis daugiau kaip 200 litų.
Prancūzijoje vokiškai nekalbama
L.Litvino kabina visada užrakinta. Nakčiai ant durų dar ir guminis diržas pritvirtinamas. Saugumo priemonės būtinos ne tik keliaujant Rusijos ar Lenkijos keliais. „Visoje Europoje vagių daug. Pavojingiausia Ispanijoje ir Prancūzijos didžiuosiuose miestuose: Paryžiuje ir Lione. O Marselio link važiuojant palei jūrą geriau nė nestoti“, – dalijosi patirtimi vairuotojas. Sankt Peterburge Laurynui teko ir į muštynes įsivelti, kai sustojus priėję du banditai pareikalavo 200 dolerių – neva išpirkos už buvimą jų teritorijoje. Baltarusijoje vyriškio furgonui buvo netgi padangos sušaudytos.
Ir vis dėlto pašnekovo didžiausias simpatijas pelniusi Rusija, ypač – tas pats Sankt Peterburgas.
„Maskviečiai, ypač ten išgyvenę 5-6 metus, labai išdidūs, Sankt Peterburge žmonės daug nuoširdesni. Labai patinka prancūzai. Pagrindinė taisyklė su jais bendraujant – nekalbėti vokiškai. Geriau jau gestais, o prie butelio vyno ir taip viskas aišku pasidaro“, – šypsojosi Laurynas.
Vairuotojas ypač šiltai atsiliepė ir apie Prancūzijos policiją. Kartą lietuviai, žinodami, kad su furgonais griežtai draudžiama važiuoti į Paryžiaus širdį – prie Eifelio bokšto, vis tiek panūdo aplankyti pasaulinę įžymybę. Policijos pareigūnų, žinoma, neliko nepastebėti. „Pamelavome, kad Paryžiuje esame pirmą kartą, tai ne tik nenubaudė, bet dar ir aplink Eifelį apvedė“, – džiaugėsi L.Litvinas. O Lenkijoje, pasak jo, policininkai vairuotojus baudžia tiesiog už nieką. Bet ir „susitarti“ su jais nesunku: Laurynui nuo 300 zlotų, gautų už greičio viršijimą, pavyko nusiderėti iki 50.
Plačiau skaitykite birželio 10 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. iš asm. G.Petrulio alb.
