Vyrai sensta greičiau nei moterys, šį pasaulį palieka taip pat gerokai anksčiau. Kodėl stipriosios lyties atstovai tokie neatsparūs?
Didesnė rizika sveikatai
Lietuviai vyrai gyvena trumpiausiai visoje Europos Sąjungoje – 68,1 m. (ilgiausiai, 79,8 m., – švedai). Stebina ir didelis mūsų šalies vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas – beveik 11 metų.
Tokį greitą stipriosios lyties atstovų organizmo susidėvėjimą galima paaiškinti jų atsainumu savo sveikatai – jie vengia lankytis pas gydytojus, neretas ignoruoja sveiką gyvenimo būdą, dažniau nei moterys turi žalingų įpročių. Daugeliui iš jų visavertį poilsį po įtempto darbo atstoja svaigiųjų gėrimų gurkšnojimas arba gulinėjimas ant sofos prieš televizorių, aišku, sočiai ir skaniai pavalgius.
Keista, bet vyrams išsaugoti stiprią sveikatą trukdo ir testosteronas, hormonas, kuris daro juos vyriškus. Kaip tik jis nulemia vyriškių psichines savybes ir elgesį. Skųstis suprastėjusia savijauta jiems atrodo tolygu pripažinti savo silpnumą, „subobėjimui“, todėl ir priversti nueiti į polikliniką juos galima tik kraštutiniu atveju, kai liga jau smarkiai trikdo gyvenimo kokybę ir būna gerokai įsisenėjusi.
O juk grėsmė susirgti vyrų tyko bet kuriuo jų gyvenimo laikotarpiu, net pačioje jaunystėje. Tai turėtų atsiminti kiekvienas iš jų ir nenumoti ranka į atsiradusius negalavimus. Ir nelaukti, kol pastebėjusi įtartinus požymius pasitikrinti sveikatos tempte nutemps žmona. Beje, susituokę vyriškiai yra sveikesni ir gyvena ilgiau nei viengungiai.
Per 20
Į trečiąjį amžiaus dešimtmetį įžengę vyrai tiki, kad gyvenimas bekraštis, o sveikata niekada neišseks, taigi ją švaisto nemąstydami apie pasekmes. Dėl nevaržomos energijos ir didelio aktyvumo padidėja įvairių traumų rizika, dirbama negailint savęs, neskiriama pakankamai laiko poilsiui, kartais, siekiant kuo daugiau suspėti, atsisakoma net atostogų, reguliariai neišsimiegama, o susitikimai su draugais ir šventės dažnai virsta taurių kilnojimu.
Didesnių sveikatos sutrikimų išvengti padeda tik jaunystė ir dar neišeikvoti organizmo resursai. Vis dėlto net ir visai jauną vyriškį gali pakirsti pavojinga liga – ištikti infarktas, sustoti širdis arba sutrikti jos ritmas. Jaunų aktyvių žmonių mirtis dažniausiai būna išprovokuota darboholizmo ir atsainaus požiūrio į savo sveikatą.
Per 40
Likus keleriems metams iki pirmojo solidaus jubiliejaus vyrus ištinka vidutinio amžiaus krizė. Jos sukeltą depresiją įprasta gydytis alkoholiu, kažkodėl laikomu geriausia priemone atsikratyti prastos nuotaikos.
Tai, žinoma, kenkia kepenims. O jas tiesiog pribaigia nuolatinis persivalgymas ir pomėgis kiekvieną laisvą minutę praleisti gulomis ant sofos, – susergama kepenų suriebėjimo liga, galinčia paskatinti ir metabolinį sindromą.
Organizmo metabolizmo sutrikimas gali būti visos virtinės ligų priežastis: užklumpa antrojo tipo cukrinis diabetas, prasideda hipertonija, atsiranda bėdų dėl kraujagyslių, erekcijos problemų, o šios bene labiausiai pakerta pasitikėjimą savimi ir sukuria šeimoje psichologinę įtampą.
Užtat per didelis kraujospūdis, jei nėra sunkios formos ir ryškių nepatogumų nesukelia, paprastai vyrų sunerimti nepriverčia, todėl į gydytojus nesikreipiama.
Vis dėlto kiekvienas 40 metų sulaukęs vyras turėtų kreiptis į gydymo įstaigą ir atlikti išsamų sveikatos patikrinimą. Juk lengviausia pagydomos vos prasidėjusios ligos. O jei didesnių organizmo veiklos sutrikimų gydytojai nenustato, verta išgirsti ligų profilaktikos rekomendacijas ir jomis vadovautis.
Per 60
Artėjant pensiniam amžiui pažeisto metabolizmo ir kraujagyslių ligos vis labiau primena apie save. Jaučiamas fizinių jėgų stygius, senka energija, ypač jei gyvenama mieste. Šešiasdešimtmečiai ir vyresni ponai jau vis dažniau pripažįsta, kad šlubuoja širdis (nustatyta, kad vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis ima sirgti maždaug dešimčia metų anksčiau negu moterys), neretą vargina hipertonijos nemalonumai, kai kurie jau yra patyrę infarktą, ir gal net ne vieną.
Deja, ne vienam vyriškiui šešiasdešimtojo gimtadienio nebuvo lemta sulaukti. Dažniausios tokio amžiaus vyrų diagnozės – cukrinis diabetas, podagra, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, priešinės liaukos adenoma. Ir, žinoma, kepenų suriebėjimas – kaip atpildas už piktnaudžiavimą alkoholiu, persivalgymą ir nejudrumą.
O padėtį dar labiau sunkina tai, kad ir nebe pirmą jaunystę išgyvenantys vyrai nelinkę kreiptis pagalbos į gydytojus – jie labiau pasitiki alternatyviąja medicina. Tokios nuostatos rezultatas gali būti ir mirtis nuo ūmaus koronarinio sindromo arba miokardo infarkto.
*****
Ką daryti?
- Kai kurie senėjimo faktoriai gali būti kontroliuojami. Ir ne tik gali, bet ir turi, kad vyrai turėtų galimybę sulaukti jiems genų nulemto amžiaus. Tuo reikia pradėti rūpintis jau vaikystėje – kai berniuko organizme testosterono koncentracija dar nėra didelė, jis dar klauso mamos, mokančios sveiko gyvenimo pagrindų. O jei naudingi įpročiai nebuvo išsiugdyti laiku, šį tą pakeisti bei džiaugtis pagerėjusia savijauta galima ir vėliau.
- Atkurti sveikatą padeda per dieną suvalgomo maisto kaloringumo sumažinimas iki 2000 kcal. Reikia apriboti ir riebalų vartojimą – per parą jų turėtų užtekti 10–20 g, o ne mažiau kaip pusę lipidų turėtų sudaryti polinesotieji riebalai.
- Taip pat verta kuo mažiau valgyti rafinuoto, greitai pasisavinamo maisto, turtingo angliavandenių. Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent 500 g daržovių ir vaisių, nes juose yra daug sveikatai naudingos augalinės ląstelienos.
- Svaigiuosius gėrimus būtina vartoti kuo rečiau ir saikingai arba visai jų atsisakyti.
- Taip pat reikia kuo daugiau judėti – darbuotis sode, išeiti pasivaikščioti arba važinėti dviračiu, sportuoti.
- Naudinga kartkartėmis pavartoti statinų, vitamino E, polivitaminų ir kalcio preparatų. Ilgiau džiaugtis gera savijauta padės ir polinesočiosios riebiosios rūgštys omega-3 bei esencialiniai fosfolipidai – paprastai su maistu jų gaunama nepakankamai, tad verta vaistinėje įsigyti maisto priedų, sudarytų iš šių medžiagų.
Parengė A.GOTAUTAITĖ
