Kalbantis su Darrylu Wooley, vyriausiuoju vyno namų „Kim Crawford“ vyndariu, akivaizdu, kad jis moka ir mėgsta mėgautis gyvenimu. Ir nežinia, kieno čia didžiausias nuopelnas: Naujosios Zelandijos, į kurią D. Wooley prieš kelis dešimtmečius persikėlė iš Australijos, mėgstamo darbo ar vyno, kuriam jis skiria daugybę laiko ir dėmesio.
Trumpos viešnagės Vilniuje metu D. Wooley šypsenos neužtemdo net į vyno pasaulio rūpesčius pasukęs pokalbis. O tokių artimiausiu metu tikrai bus. Europos vyndariai pripažino, kad šių metų derlius buvo palyginti prastas, o tai, savaime aišku, aukštesne kaina atsilieps ir vyno pirkėjams.
D. Wooley linksi, jog analogiška situacija yra ir Naujojoje Zelandijoje. „Kim Crawford“ vynuogynuose šių metų derlius smuktelėjo 20 proc., palyginti su vidutiniu derliumi, ir dar daugiau – palyginti su praėjusiais metais. Kai kurių veislių vynuogių šiemet surinkta net 60 proc. mažiau.
Dėl to kalti klimato pokštai: Marlboro vietovėje, kur gyvena D. Wooley, vasara buvo šalčiausia per pastaruosius 80 metų. Gyventojams moralinę nuoskaudą turėjo kompensuoti neįprastai šiltas ruduo, tačiau vynuogių derliaus jis neišgelbėjo.
„Uogienojų šakos labai ištįso, pačios uogos liko labai mažos. Jos geros kokybės, bet jų tiesiog mažai“, – aiškino D. Wooley. Ar tai reiškia, kad ne tik europietiškojo, bet ir Naujosios Zelandijos vyno mėgėjai turės labiau patuštinti kišenes? Vyndarys neslepia, jog tai veikiausiai neišvengiama. Tačiau kiek augs vyno butelio kaina, prognozuoti nesiima. Anot jo, vyndarystė yra didžiulis mechanizmas, kuriame uogos yra labai svarbus, bet ne vienintelis produkcijos kainą lemiantis veiksnys.
Vyno kultūros pionieriai
Pačiam D. Wooley šiame versle tenka malonioji veiklos dalis. Taip sako jis pats ir tuo sunku suabejoti: D. Wooley atsakingas už naujų vietovių, kuriose būtų galima veisti vynuogynus, paieškas. Naujos vyndarystės galimybės atokioje šalyje jį įtraukė taip, kad, 1978-aisiais atvykęs į Naująją Zelandiją iš gimtosios Australijos vos vienam sezonui, D. Wooley liko čia gyventi iki šiol.
Iš pradžių reikėjo ne tik rūpintis vyno namų reikalais, bet imtis ir gerokai didesnės misijos – pralaužti ledus Naujosios Zelandijos vyno kultūroje. Tais laikais šalyje vyndarystė buvo labai konservatyvi, o įpročio rinktis vyną, pavyzdžiui, vakarieniaujant apskritai nebuvo.
„Jei savo gyvenimo Naujojoje Zelandijoje pradžioje bare ar restorane būčiau užsisakęs vyno, sėdėčiau su ta taure vienintelis. Visi tais laikais gerdavo tik alų. Sakyčiau, kad mano karta šioje šalyje buvo vyno kultūros pionieriai“, – IQ sakė D. Wooley.
Jauna, vos besiformuojanti vyno kultūra Naujosios Zelandijos vyndariams leido formuoti savo tradicijas, kurti savitas taisykles. D. Wooley pasakoja, kad vietos vyndariai sąmoningai nenorėjo sekti, tarkime, senojo pasaulio vynininkystės tradicijomis, bet siekė sukurti savitą vyno kultūrą ir savitą stilių. Ir tai jiems pavyko.
„Savo gaminamą vyną galėčiau apibūdinti kaip labai vaisišką. Tai lemia klimatas ir dirvožemiai, kuriuose auga vynuogės. Be to, mes pasiūlėme kokybišką vyną, kuris nėra brandinamas ąžuolo statinėse. Manau, kad į rinką atėjome pačiu laiku, nes pasaulis vis labiau ieško vyno, kuris derėtų su maistu. O tam Naujosios Zelandijos vynas labai tinka“, – pasakojo D. Wooley.
Dabar Naujosios Zelandijos gyventojams prie pietų ar vakarienės stalo rinktis vyną, kruopščiai derinti jį su maistu jau tapę įprasta. D. Wooley nuomone, formuojantis vyno kultūrai didelis buvo ir iš svetur grįžusių emigrantų indėlis. Po Europą pasiblaškę Naujosios Zelandijos gyventojai, ypač jaunimas, į tėvynę parsivežė ir vyno kultūros suvokimą.
Tačiau, priešingai nei galėtų atrodyti, nedidelių, vien šeimos reikmėms skirtų vyno ūkių šalyje beveik nėra. Daugiau nei 80 proc. Naujosios Zelandijos vyno pagaminama didžiųjų gamintojų, tai yra, vos 5 didžiosios kompanijos, nors iš viso šalyje yra net 600 vyno gamintojų.
Mažiau, bet kokybiškiau
Be abejo, šalies vyno kultūros istoriją kuria ne tik kompanijos, bet ir pavardės. D. Wooley – vienas tų, kurio vardas Naujosios Zelandijos vyno raidoje reikšmingas jau ne vieną dešimtmetį. 1982-aisiais jis pagamino pirmąjį Sauvingnon Blanc iš pasodintų vynmedžių. „Pradėję dirbti Marlboro regione mes patyrėme nesėkmių, bet buvo ir sėkmingų atradimų“, – prisimena D. Wooley. Dabar Marlboro regionas jau spėjęs pagarsėti tarp gurmanų kaip vyno, sūrio ir jūrų gėrybių kraštas.
Tuo tarpu garsinant „Kim Crawford“ vyną gerokai pasitarnavo „Wine Spectator“. Įtakingas vyno žurnalas „Kim Crawford“ vyninės pagamintą Sauvingnon Blanc kelis kartus išrinko į svarbiausių vynų šimtuką.
„Patekus į tą šimtuką susidomėjimas mūsų vynu tikrai išaugo. „Wine Specator“ yra įtakingas leidinys visame pasaulyje. Aišku, pakliuvus į šimtuką iškyla iššūkis ten išlikti ir išlaikyti susidomėjimą savo vynu. Apskritai sunkiausias dalykas vyno versle – surasti ir išlaikyti rinką savo produkcijai, – pareiškė D. Wooley ir juokdamasis pridūrė: – Daugiau sunkumų nematau – aš tiesiog myliu šį darbą.“
Pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs vyndarys neskubėjo spėlioti, kaip seksis užkariauti rinką nedidelėse Baltijos valstybėse. „Tačiau pavyzdžiu galėčiau vadinti Daniją. Tai taip pat nedidelė šalis, tačiau ten sėkmingai dirbame jau 25 metai. Apskritai pastebime tendenciją, kad žmonės vyno perka mažesniais kiekiais, bet renkasi brangesnį ir kokybiškesnį“, – teigė D. Wooley.
Degustaciją Vilniuje vedęs D. Wooley buvo nustebęs, kad lietuviai palyginti nemažai žino ir apie vyną, ir apie Naująją Zelandiją. Lietuvių žinias surengtoje degustacijoje D. Wooley siekė tobulinti, papasakoti daugiau apie šios šalies vyno niuansus bei rekomenduojamus maisto ir vyno derinius.
O koks maisto ir vyno derinys labiausiai patinka pačiam D. Wooley? „Nėra nieko geriau, kaip prisirinkti šviežių jūrų šukučių, surengti paplūdimyje nedidelį ant grotelių kepamų patiekalų vakarėlį, švelniai jas pakepinti ir valgyti gurkšnojant Sauvingnon Blanc“, – šyptelėjo D. Wooley.
