Pirmą kartą metinę veiklos ataskaitą paskelbęs Vidaus saugumo departamentas (VSD) kiek išsamiau papasakojo, kuo jis iš tiesų užsiima. Tačiau vien tik ataskaita nesugebės paneigti visuomenėje įsivyravusio nekokio saugumiečių įvaizdžio.
2011 m. veiklos apžvalgą visuomenei pateikęs VSD pranešė apie šalies saugumui pavojų keliančius veiksnius, pateikė glaustą informaciją apie veiklos metodus, struktūrą ir bandė paneigti viešojoje erdvėje skleidžiamą kritiką.
Tačiau vieno viešo kreipimosi per metus į visuomenę nepakanka, mano politologas Kęstutis Girnius: „Visuomenėje susidaręs toks vaizdas, kad VSD yra piktybinė organizacija. Jei žmonės netiki saugumu, tai ir saugumui sunkiau dirbti. Toks principinis sprendimas paskelbti apie savo veiklą ypač svarbus posovietinėje šalyje, kurioje VSD vis dar kartais yra prilyginama KGB. Derėtų su visuomene išlaikyti tampresnį ryšį ir dėl to, jog per savo veiklos istoriją departamentas padarė ne vieną įtartiną ir pasipiktinimą sukėlusį žingsnį.“
Tiesa, visuomenės pasitikėjimas saugumiečiais yra aukštesnis nei Seimu, Vyriausybe ar komerciniais bankais. Praėjusių metų pabaigoje rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, VSD pasitiki 41 proc. respondentų, o 39 proc. – nepasitiki.
Parlamentaras Arvydas Anušauskas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, mano, jog metinė veiklos ataskaita padidins visuomenės pasitikėjimą saugumo tarnybomis, tačiau derėtų neatsiriboti nuo visuomenės: „Viešojoje erdvėje nuolat paskleidžiami prieštaringi faktai, tačiau VSD nelinkusi aiškintis visuomenei – informacija paneigiama, tačiau paaiškinimai, saugumo pozicija nepateikiama. Labai tikiuosi, jog reakcija į tokius reiškinius padidės.“
Pavyzdys – Estija
Pristatant apžvalgą Seime metu ne kartą buvo minimas Estijos pavyzdys. A. Anušauskas pripažino, jog Estijos saugumo tarnybų viešinimo politika galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvai. Estijos saugumo tarnyba veiklos ataskaitą visuomenei pristato jau daugiau nei dešimt metų.
IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas pastebi, jog Lietuva pirmiausia galėtų apžvalgą paviešinti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba: „Užsienio šalims, tarptautinėms organizacijoms taip pat svarbu parodyti, kas čia vyksta – ne kokiais gandais, o oficialia informacija. Tokiu būdu prisidėtume ir prie informacijos apie viso regiono saugumo iššūkius. Grėsmės yra panašios, pavyzdžiui, iš Rusijos pusės.“
A. Anušauskas pritaria tokiai minčiai ir primena, jog prieš metus Europos Komisija buvo paskelbusi nepagrįstus faktus apie šalyje per metus užfiksuotų telefoninių pokalbių ir el. laiškų patikros skaičių: „Tąkart už nepagrįstą informaciją atsiprašė, tačiau VSD vien saugodama savo įvaizdį galėtų aktyviau reaguoti ir savo veiklą pristatyti tarptautinei visuomenei.“
