VPT atliko nemažą analitinį darbą, tačiau vengdamas nepasitenkinimo jos vadovas Ž. Plytnikas pateikia tik apibendrintus duomenis.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neketina skelbti partijoms aukojusių ir viešuosius pirkimus laimėjusių įmonių sąrašų. Nors analizė atlikta remiantis viešai prieinamais duomenimis, ir ją gali atlikti bet kas, turintis pakankamai laiko, VPT nenori užsitraukti dar vienos spaudimo bangos.
Vakar (spalio 24 d.) Žydrūnas Plytnikas, VPT vadovas, Prezidentūroje surengtoje diskusijoje paviešino apibendrintus tarnybos atliktos analizės duomenis. Pažiūrėta įdomiu kampu, apie kurį viešojoje erdvėje jau kurį laiką diskutuota, tačiau be tvirtesnio faktinio pagrindo. Seime svarstant pasiūlymus uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas vienas iš argumentų yra tas, kad būtų sudarytos sąlygos skaidriau vykdyti viešuosius pirkimus.
VPT skelbia, kad partijas remiančios įmonės gauna iki 45 proc. viešiesiems pirkimams išleidžiamų pinigų. Be to, partijas remiančių ir beveik pusę pinigų susižeriančių įmonių yra santykinai labai nedaug – vos dešimtadalis nuo visų, laiminčiųjų viešuosius pirkimus.
Ž. Plytnikas komentavo tik tiek, kad yra „tendencija“, jog remiantieji partijas laimi viešuosius pirkimus. Tačiau jis nepakaltino partijų ir verslininkų susitarimais: „tendencija“ nebūtinai reiškia tiesioginį ryšį tarp aukojimo ir konkursų rezultatų. Vis dėlto dauguma žmonių, tarp jų ir politikai, išgirdo ne Ž. Plytniko pasakytus žodžius, o didžiausio naujienų portalo paantraštę, kurioje teigiama, kad partijoms aukojantys verslininkai „atsigriebia“ per viešuosius pirkimus. Pats VPT vadovas to nepasakė.
IQ klausiama, VPT nepatikslino, ką reiškia Ž. Plytniko „tendencija“, ir teigė, kad „vertinimui, kuris atskleistų tiesioginį ryšį, reikalinga gilesnė analizė“.
„Jei neteisėtais susitarimais vadinate Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus – tai yra Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo laukas. Tačiau, jei kalbame apie korupcinio pobūdžio susitarimus, tai jau teisėsaugos sfera. Jie ir turėtų aiškintis, jei juos sudomintų ši VPT pastebėta tendencija“, – teigiama VPT atsiųstame atsakyme.
Tarnybos duomenys suintrigavo politikus: ir tuos, kurių partijos gauna daugiausia verslo pinigų, ir tuos, kurie jaučiasi absoliučiai švarūs, nes nespėjo sudalyvauti nei viename rinkimų maratone. Liberalų sąjūdžio, vienos iš dosniausiai verslo remiamų partijų, narys Gintaras Steponavičius socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė: „[s]eniai tokio popso negirdėjau, bet žiniasklaida rimtu veidu skelbia“.
Taip pat rimtu veidu šiandien prabilo Seimo nariai. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis pareiškė, jog kreipsis į Generalinę prokuratūrą, „kad ši pradėtų tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų, susijusių su politinių partijų rėmėjais“. K. Komskis, beje, yra „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, kuri gauna didžiausią aukų dalį iš fizinių asmenų ir pagal šį rodiklį yra toli atitrūkusi nuo visų kitų, narys. „Tvarka ir teisingumas“, iki šiol amžini opozicionieriai, dar nėra valdę jokios ministerijos.
Sureagavo ir Seimo Krikščionių partijos frakcija, kuri susikūrė jau po Seimo rinkimų. Ji pareikalavo VPT atskleisti savo analizės duomenis – kas kiek parėmė kokias partijas ir kiek susižėrė per viešuosius pirkimus.
Prašymas pagrįstas, nes ir viešųjų pirkimų rezultatai, ir partijoms aukojusių juridinių asmenų sąrašai bei sumos yra vieši. Taigi ir jų sugretinimas vienoje lentelėje neįgauna jokios slaptumo. Įgauna tik kontekstą. Galbūt būtent dėl to VPT teigia viešinti konkrečių skaičiavimų neketinanti.
Pasakius A, ištarti B greičiausiai trukdo nenoras sulaukti dar vienos politikų spaudimo bangos. Tiesa, Krikščionių frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis apsuko situaciją gudriau: esą apibendrintų VPT skaičiavimų paviešinimas, iš kurio daugelis išties susidarė įspūdį, kad partijos išties „atsigriebia“ per viešuosius pirkimus, meta šešėlį visoms šalies politinėms jėgoms. Taigi, pasak jo, turėtų būti paviešintas visas sąrašas.
