Kiek darbuotojų po gegužės 1-osios iš Lietuvos patrauks į Vokietiją?
Vartus į savo darbo rinką atverianti Vokietija tarp Lietuvos migrantų nebus tokia populiari kaip Didžioji Britanija. Mat griežtas reikalavimas mokėti vokiečių kalbą taikomas ir kvalifikuotiems specialistams, ir sezoniniams darbininkams.
Nuo sausios 1-osios Vokietijos darbo rinkoje nebeliko jokių ribojimų įsidarbinti sezoniniams darbininkas, o nuo gegužės šioje šalyje darbo leidimų nebereikės ir visiems kitiems atvykėliams iš naujųjų ES narių.
Europos užimtumo tarnybų tinklo „Eures“ konsultantė Vilniaus darbo biržoje Ginta Ališevičiūtė teigė, kad didesnio susidomėjusių tautiečių srauto sulaukta tik pirmosiomis sausio dienomis: „Nemažai gyventojų galvojo, kad jau nuo sausio visi, kas nori, gali vykti į Vokietiją ir dirbti be leidimų. Manau, kad dar viena susidomėjimo banga kils prieš pat gegužę“.
G. Ališevičiūtė įspėjo, kad įsidarbinti Vokietijoje didžiausias galimybes turi kvalifikuoti specialistai, mokantys vokiečių kalbą. Būtent nepakankamos šios kalbos žinios gali būti pagrindinė kliūtis, dėl kurios daugelis norinčiųjų tiesiog negaus darbo.
Liutauras Labanauskas, komercijos atašė Lietuvos ambasadoje Vokietijoje, priminė, kad nors šios šalies darbo rinka jau atverta sezoniniams darbininkams, tačiau šie gali tikėtis gauti tik trumpalaikį darbą iki trijų mėnesių.
„Kasdien sulaukiu bent po poros skambučių dėl galimybės dirbti Vokietijoje. Domisi ir privatūs asmenys, ir Lietuvos įmonės. Pastarosios pageidautų nuomoti savo darbuotojus Vokietijos bendrovėms. Tačiau šiuo metu tokių paslaugų susidomėjimas nėra didelis“, – IQ sakė diplomatas.
Kol kas klausimus Lietuvos ambasadai apie būsimus darbus didžiausiame ES ūkyje užduoda tik lietuviai. Vokietijos darbdaviai – gana pasyvūs. „Iki šiol Vokietijoje nebuvo jokios reakcijos dėl atsivėrusios darbo rinkos. Jokių pavojaus signalų ar nuogąstavimų nesigirdi. Gal nereiktų tuo stebėtis, nes Vokietija išgyvena ekonomikos pakilimo laiką, nedarbo lygis mažėja, todėl ir prielaidų kilti įtampai nėra“, – svarstė L. Labanauskas.
Jis abejojo, ar Vokietiją užplūs didelė emigrantų iš Baltijos šalių banga: „Šioje valstybėje ypač svarbu mokėti vokiečių kalbą. Nemanau, kad atsiras daug žmonių, turinčių ir reikiamą kvalifikaciją, ir mokančių vokiečių kalbą“. Todėl abejojama, ar Lietuvos darbo rinka neteks tiek specialistų, kiek jų priviliojo Anglija ir Airija.
Vis dėlto tikėtina, kad nemažai tautiečių sės į automobilius ir bandys laimę susirasti nekvalifikuotą darbą Vokietijoje. „Tačiau didelio nekvalifikuotų darbų pasirinkimo nereiktų tikėtis. Šias darbo rinkos vietas jau yra užėmę anksčiau atvykę migrantai iš Turkijos ar buvusios Jugoslavijos valstybių“, – įspėjo L. Labanauskas.
Bene didžiausias galimybes įsidarbinti Vokietijoje turi inžinieriai. Paskaičiuota, kad iki 2012-ųjų vien šios šalies automobilių pramonei trūks apie 12 tūkst. inžinierių. Antroje vietoje pagal darbdavių susidomėjimą – medicinos sektoriaus darbuotojai. Daug Vokietijos gydytojų išvykta į kitas Europos šalis – Šveicariją, Daniją ir Didžiąją Britaniją. Ten juos vilioja didesnis atlyginimas. „Gydytojai, palyginti su kitais specialistais Vokietijoje, gauna gana vidutinius atlyginimus – 2,5-3 tūkst. eurų į rankas. Žinoma, Lietuvos gydytojams toks uždarbis nėra mažas, todėl jie galėtų nesunkiai įsidarbinti, jeigu tik moka vokiečių kalbą“, – sakė komercijos atašė.
Šiuo metu ypač trūksta bendrosios praktikos gydytojų poliklinikose ir atokesniuose rajonuose, kur net ir jauni specialistai nenori vykti dirbti. Vokietijoje taip pat nemažai darbo vietų siūloma slaugytojams, slaugos namų darbuotojams, kvalifikuotiems virėjams, sezoniniams žemės ūkio bei aptarnavimo sektoriaus darbuotojams: barmenams, padavėjams.
Statistikos departamento duomenimis, 2010-ųjų sausio-spalio mėnesiais į Vokietiją išvyko 3,4 tūkst. tautiečių – 10 kartų mažiau nei į Didžiąją Britaniją.
