Teismas pareiškė, kad Vokietijos vyriausybė, prieš skirdama kokią nors paramą, turės gauti parlamentinio biudžeto komiteto leidimą.
Vokietijos konstitucinis teismas, kaip ir tikėtasi, trečiadienį atmetė euroskeptikų ieškinius, kuriais siekta blokuoti šalies dalyvavimą prasiskolinusių euro zonos valstybių gelbėjime. Tačiau teismas pareiškė, kad šalies vyriausybė, prieš skirdama kokią nors paramą, turėtų gauti parlamentinio biudžeto komiteto leidimą. Toks reikalavimas gali smarkiai sulėtinti visos Europos reakciją į skolų krizę. (Naujos paskutinės 6 pastraipos)
„Konstitucinis skundas buvo atmestas“, – pareiškė teismo vadovas Andreasas Vosskuhle’as. Tačiau jis išaiškino, kad didesnės galios šalies parlamentui nereiškia, jog Vokietija negalės prisidėti prie paramos prasiskolinusioms šalims.
Vokietijos teismo pranešimą atidžiai stebėjo ir politikai, ir investuotojai, mat nuosprendis turės didelės įtakos tam, kaip valiutos sąjungoje nuo šiol bus priimami sprendimai.
Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo paramą jau gavo Graikija, Portugalija ir Airija. Tuo metu trečia pagal dydį euro zonos ekonomika Italija, šiuo metu besistengianti patvirtinti taupymo programą, atrodo itin pažeidžiama.
Sprendimai, kuriuos būtina priimti kuo skubiau, nuo šiol gali įklimpti Vokietijos ir galbūt kitų šalių parlamentuose, jeigu šie nutars pasekti kolegų pavyzdžiu. Tai neabejotinai netenkins politikų, norinčių supaprastinti sprendimų priėmimo procesą.
Ieškinį Vokietijos konstituciniam teismui pateikė grupė parlamentarų, akademikų bei verslininkų. Jie tvirtino, kad praėjusių metų Berlyno sprendimas gelbėti euro zonos šalis pažeidė ir šalies konstituciją, ir ES teisę.
„Tai pažeidžia pagrindines Europos sutarčių nuostatas ir struktūrinius pinigų sąjungos principus“, – sakė vienas iš ieškovų, teisės profesorius Karlas Schachtschneideris.
Europos iždininke vadinamai Vokietijai priklauso didžiausia dalis 110 mlrd. eurų pernai Graikijai skirtame paramos pakete ir didžiausia dalis 750 mlrd. eurų vertės pagalbos euro zonai fonde, kuris buvo įkurtas norint sustabdyti krizės plitimą.
Vokietijos dalyvavimas skiriant pirmąjį paramos paketą Graikijai, po to parama Airijai ir Portugalijai, šalyje yra labai nepopuliarūs. Kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga praėjusią savaitę pralaimėjo dar vienus vietos rinkimus.
Vokietijos kanclerė A. Merkel pasveikino teismo sprendimą. Jos teigimu, teismas patvirtino jos vyriausybės vykdomą politiką. „Teismas pareiškė, kad asmeninė atsakomybė ir solidarumas, kartu su visišku parlamento pritarimu, yra teisingas kelias“, – sakė A. Merkel.
Kanclerė pabrėžė, kad euras yra kur kas daugiau nei vieninga valiuta. „Euras yra vieningos Europos garantas, – sakė A. Merkel. – Jeigu žlugs euras, žlugs ir Europa“.
Europos Komisija taip pat pareiškė esanti patenkinta teismo sprendimu.
Analitikai teigia, kad po šio teismo sprendimo finansų rinkose turėtų būti jaučiamas palengvėjimas, nes buvo išvengta chaoso scenarijaus. „Vis dėlto sprendimas nelems euforijos“, – sakė ING analitikas Carstenas Brzeskis.
Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro vadovas Fredrikas Erixonas teigė, kad šis teismo sprendimas uždega žalią šviesą kitiems paramos paketams, kurie kol kas yra vienintelė euro zonos lyderių turima išeitis.
Teismui paskelbus savo sprendimą indeksas FTSE 100 ūgtelėjo 2,2 proc., Vokietijos DAX 3,1 proc., o Prancūzijos CAC – 3 proc. Tuo metu euras šiek tiek augo dolerio atžvilgiu.
