Aukščiausi Briuselio ir Europos sostinių pareigūnai trečiadienį galėjo lengviau atsipūsti. Vokietijos konstitucinis teismas leido šaliai ratifikuoti sutartis dėl naujo 700 mlrd. eurų vertės euro zonos gelbėjimo fondo ir fiskalinės disciplinos.
Konstitucinio teismo teisėjai atmetė 37 tūkst. žmonių pasirašytą peticiją, kuria buvo reikalaujama dėl šių sutarčių balsuoti referendume. Tiesa, teismas leido Vokietijai ratifikuoti sutartį dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) su sąlyga, kad šalies dalis jame neviršys 190 mlrd. eurų, kaip kad numatoma dokumente. Bet koks sprendimas padidinti šią sumą pirmiausia turės būti suderintas su žemaisiais Vokietijos parlamento rūmais – Bundestagu.
ESM turėjo pradėti veikti dar liepos mėnesį. Tačiau mechanizmo startas buvo atidėtas laukiant Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo.
G. Soroso patarimai Europai
Milijardierius investuotojas George’as Sorosas, likus kelioms dienoms iki Vokietijos teismo sprendimo, paragino šią šalį vadovauti kovai su krize arba palikti euro zoną, pranešė BBC naujienų svetainė.
„Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos būtų vienkartinis suvaldomas įvykis vietoje chaotiško ir ilgai trunkančio domino efekto, kai spekuliacijos ir kapitalo bėgimas prasiskolinusias šalis priverstų trauktis vieną po kitos“, – sakė G. Sorosas. Jis pridūrė, kad euro zona turėtų siekti 5 proc. ekonomikos augimo. Tam, anot jo, reikia pamiršti vokiečių brukamas taupymo priemones ir susitaikyti su aukštesne infliacija.
Šio investuotojo teigimu, užtrukusi ekonominė depresija ir „dviejų greičių“ Europa „ilgainiui sugriautų Europos Sąjungą“. Todėl jis siūlo sukurti Europos fiskalinę tarnybą (angl. – European Fiscal Authority, EFA), kuri galėtų prižiūrėti pagalbos fondus ir priimti visoms euro zonos vyriausybėms reikalingus ekonominius sprendimus. Prasiskolinusios vyriausybės esą galėtų pervesti 60 proc. BVP viršijančią skolos dalį į skolos mažinimo fondą, kuris tą dalį įšaldytų 10 metų mainais į suderėtas ekonomines reformas.
Europos fiskalinės tarnybos ir skolos mažinimo fondas, G. Soroso siūlymu, galėtų būti proporcingai finansuojami iš visoje euro zonoje surenkamo pridėtinės vertės mokesčio. Tai esą būtų tas pat, kas Vokietijos ir Suomijos mokesčių mokėtojų pinigų skolinimas Ispanijos ar Graikijos vyriausybėms.
Tačiau tokioms legendinio investuotojo mintims kategoriškai nepritartų Vokietija. Šios šalies finansų ministras Wolfgangas Schaeuble antradienį dar sykį pakartojo, kad vienintelis kelias išspręsti euro zonos krizę – ištaisyti praeityje vykdytos politikos klaidas.
„Priežastys yra valstybių narių padarytos finansų ir ekonomikos politikos klaidos, – sakė jis. – Nėra jokio patogaus būdo išbristi iš krizės: nei suvienijant skolas, nei bankams įjungiant spausdinimo mašinas.“
Bankų sąjunga ir veto
Trečiadienį Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą dėl bendro komercinių bankų priežiūros mechanizmo. Siūloma suteikti Europos centriniam bankui (ECB) galią prižiūrėti, bausti ir net uždaryti euro zonoje veikiančius komercinius bankus.
Siūloma, kad ECB taptų nacionalinių centrinių bankų „galva“ ir taip sumažintų jų vaidmenį. ECB galėtų būti suteiktos galios prižiūrėti komercinių bankų likvidumą ir reikalauti jų kaupti kapitalą, teigiama EK pasiūlymo juodraštyje, kurį cituoja užsienio žiniasklaida.
Šis žingsnis esą turėtų padėti užtikrinti, kad pinigų sąjungoje veikiančių bankų (tokių kaip Ispanijos „Bankia“) problemos neįstumtų jos į dar didesnę krizę. Taip atsirastų galimybė teikti tiesioginę paramą bankams nedidinant valstybių skolos.
Tačiau planai dėl griežtesnės euro zonos bankų priežiūros jai nepriklausančias Europos Sąjungos valstybes stumia į sudėtingą padėtį, nes jos nenori „dviejų greičių“ Europos.
Europos Sąjungos ambasadoriai iš Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos šios savaitės pradžioje Briuselyje apsikeitė nuomonėmis dėl EK planų kurti bankų sąjungą.
Dešimt euro zonai nepriklausančių neturinčių valstybių svarstant šį klausimą turės po vieną veto. Tam, kad EK planai galėtų būti įgyvendinti, jie turėtų sulaukti vieningo valstybių narių pritarimo.
Teigiama, kad nė viena šalis nenori naudoti veto teisės. Mat taip gali būti pakenkta ir kitoms priemonėms, galinčioms stabilizuoti padėtį euro zonoje. Tačiau susirūpinimas bet kokiu atveju išliks ir į jį turės būti atsižvelgta kuriant galutinę veiksmų versiją.
Apie bankų priežiūrą greičiausiai bus diskutuojama Kipre, kur penktadienį vyks Europos finansų ministrų susitikimas. Kaip spėjama, ministrai spręs ir papildomos paramos Ispanijai klausimą bei neišvengs diskusijų apie Graikiją. Tiesa, jokių sprendimų dėl šių šalių nesitikima iki pat spalio.
Ėmėsi finansinių nusikaltėlių
Tuo metu Graikijos finansinės institucijos pradėjo kovą su mokesčius slepiančiais asmenimis. Pareigūnai areštavo 121 asmeniui priklausančias banko sąskaitas, akcijas ir nekilnojamąjį turtą, nes jie vengė mokėti mokesčius ir šaliai liko skolingi milijonus eurų.
„Kantrybė žmonių, vengiančių mokėti mokesčius, atžvilgiu baigėsi“, – sakė Graikijos finansų ministras Yiannis Stournaras. Naujienų agentūra „Itar-Tass“ pranešė, kad specialus Graikijos finansų ministerijos padalinys, kovojantis su ekonominiais nusikaltimais, gavo nurodymą areštuoti žmonių, vagiančių Graikijos ir jos gyventojų, turtą.
Ministro teigimu, faktas, kad dirbantieji ir pensininkai turi prisiimti finansinių reformų naštą vien todėl, kad kažkas vengia mokėti mokesčius, yra netoleruotinas.
Pareigūnai, tiriantys asmenų ir kompanijų veiklą praėjusiais metais, nustatė galybę mokesčių vengimo atvejų. Įtartinose bankų sąskaitose aptikta daugiau nei 50 mln. eurų. Taip pat konfiskuota brangaus nekilnojamojo turto, akcijų Atėnų ir Niujorko biržose, vertybinių popierių, susijusių su investicijomis draudimo kompanijose.
Šie Graikijos vyriausybės veiksmai – pirmieji kovoje su mokesčių vengiančiais asmenimis, kurie taip darė ne vieną dešimtmetį. Šalies finansų ministerija skaičiuoja, kad pinigų, kurių neteko iždas, suma siekia 42 mlrd. eurų.
