Naujienos iš vyriausybių vertybinių popierių rinkos – ne itin palankios Vokietijai.
Jungtinių Valstijų spaudos dėmesį patraukė finansinė Europos šalių, o ypač – Vokietijos, padėtis. Nors Senojo žemyno skolų krizės akivaizdoje Vokietija buvo ir vis dar yra laikoma pagrindiniu gelbėjimosi ratu, panašu, kad investuotojų rojus taip pat susiduria su problemomis, kurios kyla dėl lėtėjančios ekonomikos ir įtampos dėl euro ateities.
Dienraštyje „The Wall Street Journal“ pastebima, kad žemos palūkanų normos Vokietijoje skatina nekilnojamojo turto brangimą ir gali atvesti galingiausią Europos ekonomiką prie burbulo, kuris sukėlė daug problemų tiek JAV, tiek likusioje žemyno dalyje. Pastebima, kad kainų augimas Berlyne, Miunchene ir kitose klestinčiose teritorijose pasiekė itin aukštą tempą.
„Krizės metu nukritusios palūkanų normos ir susilpnėjęs euras padėjo vokiečiams išlaikyti konkurencingą ekonomiką nestabiliose rinkose, tačiau tie patys faktoriai paskatino investicijas į augantį nekilnojamojo turto sektorių, kuris turi potencialo plėstis“, – rašoma „The Wall Street Journal“. Nekilnojamojo turto rinka Vokietijoje negali lygintis su JAV ar Didžiąją Britanija dėl vokiečių įpročio būstą nuomotis, tačiau augančios pajamos skatina žmones ieškotis nuosavų namų.
Dar daugiau, Vokietijoje pastebima perdėta infliacijos baimė, kurią skatina tarpukario eros prisiminimai, kuomet šalis buvo prislėgta hiperinfliacijos. Neramumai euro zonoje skatina vokiečius investuoti į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė šiuo metu stabiliai auga. Jau šiuo metu Vokietijos didmiesčiuose būstas įkandamas tik labai aukštas pajamas gaunantiems gyventojams. „Tokia situacija anksčiau ar vėliau vers projektų vykdytojus ženkliai didinti atlyginimus, o tai dar labiau skatins infliaciją, kas vers gyventojus intensyviau investuoti į nekilnojamąjį turtą – taigi galime sulaukti užburto rato“, – teigė dienraščio kalbintas Miuncheno „Ifo“ instituto ekonomistas Kai‘us Carstensenas.
„The Wall Street Journal“ atkreipiamas dėmesys ir į grėsmę, kurią kelia Vokietijos pareigūnų abejingumas. Esą Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija panašiu keliu ėjo kone 10 metų, o to rezultatas buvo globali recesija.
Tuo tarpu dienraštyje „The New York Times“ rašoma, jog krentanti Vokietijos obligacijų vertė sukels problemų visai Europai. Straipsnyje pavadinimu „Klibantys investuotojų rojaus pamatai“ teigiama, kad obligacijų kainos smunka dėl išaugusio pasitikėjimo Italijos ir Ispanijos obligacijomis, už kurias, skirtingai nei už vokiškąsias, siūlomos infliaciją pranokstančios palūkanos.
„Pagrindinė problema, kad daugiausia vokiškų obligacijų turi didžiausi Europos bankai, kurie apimti panikos investavo į saugias šalis. Jei tendencijos nesikeis, bankus ištiks šokas suvokus, kad jų turtas masiškai praranda vertę“, – rašo „The New York Times“. 90 didžiausių Europos bankų į vokiškas obligacijas yra investavę 489 milijardus eurų.
„Bet koks visuotinai perkamų obligacijų nuvertėjimas lems kredito rinkos susitraukimą, kas, mano nuomone, yra kitas Europos laukiantis iššūkis“, – teigė Niujorke įsikūrusios konsultacijų bendrovės „High Frequency Economics“ vyriausiasis analitikas Carlas Weinbergas.
Investicinių fondų valdytojai, vos pajutę, kad padėtis Europoje stabilizuojasi, ėmė pardavinėti vokiškus vertybinius popierius ir masiškai pirkti Ispanijos bei Italijos siūlomas obligacijas, nes šios neša keliskart didesnį pelną. Nors tokia situacija labai sveikintina skolų išvargintoje Pietų Europoje, Vokietija ir didžiausi jos bankai greitai turėtų pajusti tokio reiškinio pasekmes.
Kai kurių analitikų teigimu tokia situacija susiklostė dėl to, kad rinka stabilizuojasi, tačiau yra ir tyliai užsimenančių apie tai, jog Vokietijos stabilumo aureolė pamažu blėsta. Taip pat pastebima, kad jei pasitvirtins nuogąstavimai, jog Europos laukia dar viena krizės banga, vokiečiai tą pajus daug smarkiau nei prieš tai, o tai gali būti viena priežastis, kodėl investuotojų dėmesys nukrypsta į kitas žemyno šalis.
Tuo tarpu dienraštis „The Washington Post“ daugiau dėmesio skyrė Lenkijos nenorui įsivesti eurą. Pastebima, kad euro zonos krizė parodė bendrosios valiutos trūkumus, kuomet tokios šalys kaip Graikija, negalėdamos devalvuoti valiutos, nesugebėjo išlaikyti konkurencingumo ir pritraukti papildomų investicijų. Tuo tarpu lenkai, turėdami zlotą, sugebėjo išvengti recesijos ir visos krizės metu išlaikyti stabilų ekonomikos augimą.
Užsimenama ir apie Vokietijos laukiančius iššūkius: „Nors euro zonos krizė pamažu palieka armagedono stadiją, turbulencija Vokietijos ekonomikoje atbaidys tokias šalis kaip Lenkija nuo euro įsivedimo“. Nors lenkai nėra įsivedę euro, jų pasiryžimas laikytis stabilumo įsipareigojimų gali suartinti Berlyną ir Varšuvą kovoje dėl fiskalinės atsakomybės normų įtvirtinimo visoje Europos Sąjungoje, rašo „The Washington Post“.
