Ekspertų manymu, nepaisant skolų krizės, Europą apėmusi tik lengvos formos recesija.
Pirmą kartą per dvejus su puse metų euro zonos valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė, praneša Vokietijos spauda. Septyniolikos euro zonos valstybių BVP praėjusių metų ketvirtajame ketvirtyje, palyginus su trečiuoju ketvirčiu, susitraukė 0,3 proc. Europos statistikos žinyba „Eurostat“ paskutinį kartą susitraukimą fiksavo 2009 metų antrąjį ketvirtį – per pačią krizę.
Vokietijos naujienų portalas „Deutsche Welle“ praneša, kad bendri 2011 metų rezultatai atrodo kur kas geriau: euro zonos ekonomikos augimas, nepaisant skolų krizės paaštrėjimo, sudarė 1,5 proc. Augimas tęsėsi pirmus tris praėjusių metų ketvirčius, smukimas prasidėjo nuo spalio.
Pagrindinis klausimas, ar ši negatyvi tendencija tęsis ir 2012 metų pirmąjį ketvirtį. Jei taip nutiks, euro zoną apims recesija. Tokį terminą ekspertai vartoja, kai ekonomika traukiasi du ketvirčius iš eilės.
Aukštyn traukia Vokietija ir Prancūzija
Praėjusių metų pabaigoje daugelis specialistų, stebėdami Europos ekonomikos buksavimą, manė, kad gili recesija neišvengiama. Tačiau dabar atsirado vilties, kad bent jau formaliai jos galima būtų išvengti. Augantis optimizmas, visų pirma, susijęs su dviejomis didžiausiomis euro zonos ekonomikomis – Vokietijos ir Prancūzijos. Jų padėtis pasirodė geresnė, nei tikėtasi.
Tiesa, Vokietija paskutinį praėjusių metų ketvirtį išgyveno BVP kritimą. Tačiau jis sudarė ne 0,25 proc., kaip dar sausio pradžioje prognozavo ekspertai, o šiek tiek mažiau – 0,20 proc., kaip parodė 15 vasario paviešinti naujausi oficialūs duomenys.
Dauguma rodiklių ir statistika rodo, kad Vokietijos ekonomika gruodį buvo pasiekusi žemiausią tašką, tačiau atsispyrusi nuo jo sausį jau įgavo pagreitį, nors ir nelabai didelį. Tai suteikia vilčių, kad Vokietijos ekonomikos augimas bus lygus nuliui arba net šiek tiek teigiamas. Tai padėtų šaliai išvengti recesijos.
Ekspertai baiminosi, kad ir Prancūzija paskutinį praėjusių metų ketvirtį patirs BVP smukimą. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad nuo 2011 m. spalio iki gruodžio šalies BVP augo 0,2 proc. Tad Prancūzijos ekonomikai recesija kol kas negresia. Tai tapo maloniu siurprizu ekspertams. Vokietijos ir Prancūzijos svoris visos euro zonos BVP toks didelis, kad šių dviejų šalių augimas, nors ir labai kuklus, gali sustabdyti visos euro zonos smukimą.
Buksuojančių ekonomikų sąrašas ilgas
Stiprios Vokietijos ir Prancūzijos ekonomikos tik šiek tiek pagerina statistiką. O ji byloja, kad ketvirtą ketvirtį ekonomikos smukimą fiksavo daugelis šalių: Portugalija (-1,3 proc.), Nyderlandai (-0,7 proc.), Ispanija (-0,3 proc.), Belgija (-0,2 proc.), Austrija (-0,1 proc.).
Nerimą kelia tai, kad recesiją išgyvena ir trečia pagal dydį euro zonos ekonomika – Italija. Ketvirtą ketvirtį Italijos BVP palyginus su trečiuoju ketvirčiu susitraukė 0,7 proc. Tačiau ir trečiajame ketvirtyje ekonomika traukės 0,2 proc.
Tačiau paskaičiavus visų 2011 metų rezultatus, Italijos BVP išlaikė 0,4 proc. augimą. Vis dėlto pastarąjį pusmetį gilėjanti krizė šalyje byloja apie tai, kad 2012 m. Italijos ekonomikai vargu, ar pavyks išvengti kritimo. Tuo labiau, kad nauja Mario Monti vyriausybė rimtai ėmėsi įvedinėti tvarką biudžete ir įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kurios iš pradžių tikrai pablogins ekonomikos situaciją. Romoje vis dėlto tikimasi, kad 2012 metais BVP augimas bus 0,6 proc. Tarptautinio valiutos fondo analitikai nusiteikę ne taip optimistiškai. Jie prognozuoja 2,2 proc. kritimą. Tokiu atveju ir bendras euro zonos šalių rodiklis bus minusinis.
Keičia prognozes
Ekspertų manymu, nepaisant skolų krizės, Europą apėmusi tik lengvos formos recesija. Kaip matyti iš ketvirtadienį paskelbto Europos Centrinio banko tyrimo, šiais metais euro zonos šalių ekonomika trauksis 0,1 proc. Nors dar lapkričio mėnesį buvo prognozuojamas 0,8 proc. augimas. Jei prasiskolinusių šalių problemos bus išspręstos, 2013 m. ekspertai prognozuoja 1,1 proc. augimą.
Ekspertai pakeitė prognozes atsižvelgdami į papildomas fiskalinio konsolidavimo priemones daugelyje euro zonos šalių, toliau griežtėjančias kreditavimo sąlygas, sumažėjusį pasitikėjimą rinkomis ir didesnį neapibrėžtumą.
Ekspertų manymu, vidutinė metinė infliacija sieks 1,9 procento, o vidutinis nedarbo lygis – 10,6 proc.
