Vokietijos kanclerė A. Merkel kalba, kad Graikijos skolų restruktūrizavimo atveju gali tekti „nurašyti“ didesnę jų dalį.
Europos pagalbos fondas (EFSF) bus naudojamas kaip paskutinė priemonė euro zonos šalių bankams gelbėti, o privatiems investuotojams gali tekti susitaikyti su didesniais nuostoliais dėl Graikijos skolų restruktūrizacijos. Tokias dvi žinias paskelbė Briuselyje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tai buvo atviriausias A. Merkel pareiškimas nuo euro zonos valstybių skolų krizės pradžios. Pati kanclerė pripažino, kad laikas eina į pabaigą siekiant nuspręsti, kaip bus gelbėjami su problemomis susidūrę Europos bankai, kuriuos greičiausiai teks paremti šalių vyriausybėms.
Tačiau su likvidumo problemomis susidūrę bankai papildomo kapitalo pirmiausiai turės ieškoti savo jėgomis, o valstybės į procesą įsijungs tik tuo atveju, jei pritraukti kapitalo jiems nepavyks. O jeigu šaliai nepakaks savų resursų gelbėjant bankus, bus įmanoma naudoti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) lėšas.
Vokietijos kanclerė taip pat pridūrė, kad esant poreikiui bus pakoreguotas ankstesnis susitarimas dėl privačių investuotojų dalies antrame pagalbos Graikijai pakete, kurio dalis sudarys 159 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad privačių investuotojų nuostoliai gali sudaryti daugiau negu 20 proc., dėl kurių buvo kalbėta anksčiau. Pagal liepos 21 d. preliminariai sutartą antrą pagalbos Graikijai paketą privatūs investuotojai sutiko susitaikyti su 20 proc. Graikijos obligacijų nuostoliais.
Verta atkreipti dėmesį ir tai, kad tarp eilučių Europos lyderiai kalba apie neišvengiamą Graikijos skolų restruktūrizaciją, o jos mastą linkę vis labiau išplėsti. Kai kurių analitikų teigimu, kad Graikijos ekonomika grįžtų į patenkinamą būvį ir galėtų funkcionuoti savarankiškai, reikėtų „nurašyti“ bent 50 proc. jos skolų.
Ruošia bankų gelbėjimo planą
Dėl Graikijos skolų restruktūrizacijos Europos bankams gali reikėti papildomo 140 mlrd. eurų kapitalo. Graikijos bankrotą laikdami neišvengiamu, ES lyderiai dabar siekia užtikrinti, kad tokiu atveju neiškils grėsmė euro zonos bankams. Briuselyje viešinti A. Merkel kartu su kitais ES lyderiais tariasi dėl tikslaus plano, kaip būtų didinamas Europos bankų kapitalas. Šiandien Vokietijos kanclerė susitinka tartis su ES šalių centrinių bankų vadovais, ECB ir TVF vadovais, su kuriais ketina derinti minėto plano detales.
Šiandien į žurnalistų klausimus atsakinėjęs EK pirmininkas Jose Barroso teigė, kad institucija siūlo šalims imtis koordinuotų veiksmų, suteikti bankams papildomą kapitalą ir vienu metu atsikratyti vadinamųjų „toksinių“ aktyvų. Daugiau detalių dėl tokio koordinuoto veiksmo pirmininkas nepateikė. Jos greičiausiai paaiškės ES lyderiams susitarus dėl galutinių veiksmų rekapitalizuojant Europos bankus.
