G. Westerwelle.
Iki 2022 m. Vokietija pasitrauks iš atominės energetikos, o iki tol dar daugiau investuos į principinį energetikos politikos posūkį. Tuo pačiu Vokietija dar kartą stiprina savo pasirinktą kursą link tvarios energetikos ir visaapimančio apsirūpinimo energija iš atsinaujinančių šaltinių. Šis sprendimas yra taip pat ir ambicingas tikslas mums patiems. Nuo dabar mes norime ilgam ir negrįžtamai apsirūpinimo energija nustatyti taip, kad energija būtų švari, įperkama, taip pat ir saugi. Kelias veda per investicijas į ekonomikos šakas, kurioms ir be to priklauso ateitis.
Šį sprendimą Vokietijoje palaiko didžioji visuomenės dauguma. Tiek politikus, tiek visuomenę ilgus metus giliai jaudino diskusija dėl branduolinės energijos civilinio panaudojimo. Šiandien išsikristalizavo platus demokratinis sutarimas, kad energetikos pertvarka yra įmanoma tiek techniškai, tiek ir politiškai bei ekonomiškai. Fukušimos tragedija paskatino naujai įvertinti branduolinės energijos rizikas ir paskubino energetikos pertvarką. Bet principinis Vokietijos apsisprendimas pereiti prie atsinaujinančios energijos ir atsisakyti branduolinės energijos jau buvo seniai priimtas. Toks sprendimas tampriai susišaukia su mūsų pasišventimu klimato apsaugai. Tik 2010 m. spalį federalinėje vyriausybėje priimti atsinaujinančios energijos plėtojimo tikslai turės būti pasiekti dar anksčiau.
Mūsų kaimynai ir partneriai stebi mūsų pagreitintą perėjimą labai atidžiai, iš dalies net kritiškai. Bet čia viena yra visiškai aišku: po nuodugnių diskusijų Vokietija sau išsikėlė ambicingą, bet realistinį tikslą. Įgyvendinimo metu visus tikslus traktuosime vienodai atsakingai: aprūpinimo saugumas, įperkamumas ir draugiškumas klimatui bei aplinkai. Iki 2011 m. kovo mėnesio 17 Vokietijoje esančių branduolinių reaktorių pagamino 22 proc. procentus visos šalyje reikalingos elektros. Kai 2011 m. kovą aštuoni branduoliniai reaktoriai buvo išjungti, likusių devynių generuojama elektra sudaro apie 15 proc. Net ir išjungus aštuonis pačius seniausius reaktorius turimi energijos gamybos resursai yra didesni nei didžiausias vidaus suvartojimas, kuris kada nors buvo užfiksuotas šalyje.
Šiandien nauji ir atsinaujinantys resursai, pagerintas sisteminis valdymas ir efektyvumo pagerinimas kompensuoja dėl išjungimo atsiradusius skirtumus. Ateityje branduolinę energiją palaipsniui pakeis energija iš atsinaujinančių šaltinių ir mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių dujomis kurenamų elektrinių. Iškastiniu kuru kūrenamos elektrinės ir toliau bus reikalingos pereinamuoju laikotarpiu kaip atsiradusią spragą užpildančios technologijos. Bet mūsų klimato politikos tikslai lieka nepakitę, t.y. iki 2020 m. anglies dvideginio emisiją sumažinti mažiausiai 20 proc., o mūsų nacionalinis nurodymas – emisiją Vokietijoje sumažinti iki 40 proc.
2010 metais iš atsinaujinančių šaltinių Vokietija gavo 17 proc. visos jai reikalingos elektros energijos. Iki 2020 m. tokios energijos turi būti 35 proc., o iki 2030 m. – jau 50 proc. Keisdama energijos šaltinius Vokietija netampa labiau priklausoma nuo kitų. Kad užtikrintų energetinį apsirūpinimą, federalinė vyriausybė žymiai daugiau nei anksčiau investuoja į tris pagrindinius instrumentus: tinklo išplėtimą, atsinaujinančios energijos išplėtojimą ir energijos efektyvumo didinimą.
Kiekviena šalis savarankiškai apsisprendžia dėl savo energijos šaltinių, tas pats galioja ir Europos Bendrijos šalims. Bet daugelis katastrofų nesustoja ties nacionaline šalies siena. Todėl labai gerai, jei dabar europinių apkrovos testų pagalba patikimai ir palyginamai bus patikrinti branduoliniai reaktoriai. Taip pat ir tarptautiniuose organuose, tokioje kaip Tarptautinė atominės energijos agentūra, visų mūsų bendras tikslas turėtų būti užtikrinti didžiausą saugumą aukščiausiais standartais. Daugiau negali pasikartoti tokios katastrofos kaip Trijų Mylių salos, Černobylio ir Fukušimos atominėse eletrinėse.
Norėdami pasiekti savo energijos ir klimato politinius tikslus, privalome iki galo išplėtoti Europos vidaus rinką ir energetikos srityje. Tai ir energijos efektyvumas, tolimesnis energetikos vidaus rinkos ir konkurencijos skatinimas vartotojų naudai, užtikrintas aprūpinimas per geresnę infrastruktūrą ir šaltinių bei tiekimo kelių diversifikavimą. Nacionalinius tinklus būtina sujungti apdairiai ir orientuojantis į poreikius. Taupymo potencialas turi būti optimaliai išnaudotas. Energijos kaip „energijos šaltinio“ taupymas yra absoliučiai lemiamas veiksnys.
Šiems tikslams Vokietija jaučiasi absoliučiai įsipareigojusi. ES ir valstybių narių energetikos politikos pastangos turi viena kitą papildyti. Taip pat ir energetikos politikoje turi galioti devizas: daugiau, o ne mažiau Europos. Taip pat tai reiškia, kad mes remiame Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių siekį išsilaisvinti iš savo „energetinių salų“ izoliacijos ir prisijungti prie europinių elektros tiekimo tinklų, kurie elektros energiją gali tiekti konkurencingomis kainomis
Kaip užsienio reikalų ministras dėsiu visas pastangas, kad mes visame pasalyje išnaudotume tuos šansus, kuriuos mums suteikia globalus atsinaujinančios energijos išplėtojimas. Mes remiame Desertec koncepijos įgyvendinimą, pagal kurią švari elektra pramoninėms valstybėms būtų tiekiama iš saulės šilumos elektrinių, vėjo arba fotoelektros jėgainių, kurios pastatytos dykumose. Vakar atrodę utopiniai ir neįmanomi apmokėti, šiandien šie sprendimai arba jau yra įmanomi technologiškai ir ekonomiškai, arba bus netolimoje ateityje. Vokietijoje jau šiandien daug naujų darbo vietų sukūrė atsinaujinančios energijos sektorius. Taip pat ir stipriai augančios ekonomikos besivystančios šalys gali gauti naudos iš naujų technologijų ir tuo tvariai modeliuoti savo augimą.
Vokietija kaip viena lyderiaujančių pasaulyje pramoninių valstybių pagreitinta energetikos ūkio pertvarka tęsia tą kelią, kurį ji techniškai ir savo planuose jau seniai pradėjo. Energetikos pertvarka neturės jokio poveikio nei mūsų pajėgumams, nei aplinkai ar kaimynams, bet atvers efektyvios, tvarios, ekonomiškos ir saugios XXI amžiaus energetikos duris. Mes kviečiame savo partnerius tampriai ir konstruktyviai bendradarbiauti, kad galėtume pasinaudoti suteiktu šansu.
____________________
Guido Westerwelle yra Vokietijos užsienio reikalų ministras
