Lygiai po mėnesio Vokietijoje vyks parlamento rinkimai. Prasidėjusios rinkimų kampanijos rinkėjų nuomonės nepakeitė. Remiantis apklausomis, labiausiai tikėtina, kad Vokietijos kanclerė vėl bus Angela Merkel.
Vokietijoje prasidėjo parlamento rinkimų kampanija. Rugsėjo 22 d. vyksiančių rinkimų favorite laikoma dabartinės kanclerės A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU). Tačiau partijų rinkimų kampanijoms kritikos negaili Vokietijos žiniasklaida. Vienu svarbiausių Europos metų įvykių laikomi rinkimai vietos spaudoje pateikiami kaip vieni nuobodžiausių šalies istorijoje.
Jie kritikuojami ne tik dėl intrigos nebuvimo, bet ir dėl rimtesnių diskusijų temų trūkumo. Tačiau visi dabartiniai duomenys rodo, kad didesnė dalis vokiečių linkę rinktis krikščionis demokratus ir A. Merkel. Rinkėjams tai – jau patikrintas ir gana saugus variantas.
Instituto „Forsa“ duomenimis, konservatyvus CDU ir CSU blokas rugpjūtį surinktų apie 40 proc. balsų. Socialdemokratai galėtų tikėtis 23 proc., o žalieji – 13 proc. balsų.
Gana nemenką vokiečių pasitikėjimą dabartine vyriausybe parodė ir pavasarį „Ipsos“ atlikto tyrimo rezultatai. Skirtingai nei kitose šalyse vyraujančios nuotaikos, beveik kas antras vokietis vyriausybę įvardijo kaip siūlančią konstruktyvias priemones krizei įveikti. Taip pat vokiečiai išsiskyrė įžvelgdami teigiamą ekonomikos krizės įtaką, nes ji padėjo valstybei sustiprėti. Be palankumo dabartinei vyriausybei, ko gero, to būtų buvę sunku tikėtis.
Vis dėlto apklausos prieš rinkimus dar nėra sėkmės garantas CDU partijai. Vokietijos patirtis rodo, kad remiantis išankstinėmis apklausomis išlieka itin didelė tikimybė suklysti dėl mažesnių partijų.
Mažėjančio aktyvumo problema
Vokietijos rinkėjų aktyvumas rinkimuose siekia beveik 70 proc. Kitų Vakarų valstybių kontekste tokie rodikliai neblogi. Vokiečiai aktyvumu lenkia Jungtinę Karalystę (65 proc.) ir JAV (57 proc.). Tačiau „Emnid“ apklausų instituto vadovas Klausas Peteris Schöppneris pateikia daugiau niūrių detalių: per 30 metų rinkėjų aktyvumas Vokietijoje smuko 18 proc. Tai antras didžiausias toks nuosmukis Vakarų Europoje.
Viena priežasčių, kodėl smunka rinkėjų aktyvumas, yra partijų supanašėjimas. Energetikos, šeimos politikos klausimais A. Merkel krikščionys demokratai artimi kairiosioms oponentėms – Socialdemokratų (SPD) ir Žaliųjų partijoms. Net 70 proc. žmonių sako nematantys skirtumo, kas valdo: konservatoriai ar socialdemokratai. K. Schöppneris neabejoja, kad rinkėjus nuvilia ir vis dažnesnės ideologiškai skirtingų partijų koalicijos.
Negana to, šalies žiniasklaida kritikuoja politikus dėl nepakankamo dėmesio Vokietijai aktualioms temoms. Daliai rinkėjų į sudėtingus klausimus apie ekonomiką ar ES sunku patiems rasti atsakymus. Tačiau dalis apžvalgininkų mano, kad tokios temos tiesiog per plačios šiai kampanijai. Graikų spauda ironizuoja, kad rinkimuose bus sprendžiama Graikijos ateitis, nors šios šalies žmonės juose ir nedalyvauja.
Taip pat vertėtų nepamiršti, kad pagrindinės varžovės – SPD ir Žaliųjų partijos – iki šiol parėmė bene visas pagrindines euro gelbėjimo priemones. Todėl ši tema galbūt jau nebėra tokia patraukli siekiant pademonstruoti tarpusavio skirtumus.
Daugiau dėmesio asmenybei
Atrodo, kad vokiečiams visai patinka nebūti pernelyg įtrauktiems į politiką. A. Merkel beveik nedetalizuoja savo planų trečiai kadencijai ir pirmose kampanijos kalbose iš esmės akcentavo ankstesnių darbų tęstinumą. Svarbus rezultatas – antrą šių metų ketvirtį pagaliau užfiksuotas euro zonos augimas, o Vokietija buvo antras sparčiausiai kilęs ūkis euro zonoje. Nors rodikliai trapūs, rinkėjams tai – vienas A. Merkel vyriausybės efektyvumo įrodymų.
Akivaizdu, kad kanclerė daugiau dėmesio skiria ne savo politinei programai, o asmenybei reklamuoti. Pavyzdžiui, neseniai grįžusi po atostogų ji interviu žiniasklaidai pasakojo apie maisto ruošimą. Kiek vėliau, minint Berlyno sienos griūties metines, A. Merkel vienoje gimnazijoje laikinai tapo istorijos mokytoja. Taip kanclerė tarsi suteikia rinkėjams galimybę lengviau su ja identifikuotis.
Gerokai daugiau diskusijų sukėlė jos apsilankymas Dachau koncentracijos stovykloje. Didesnė dalis žiniasklaidos suskubo smerkti kanclerę, esą lankyti tokią vietą per rinkimų kampaniją yra nepagarbu. Tačiau Vokietijos žydų atstovai pabrėžia, kad šios stovyklos anksčiau nebuvo aplankęs nė vienas kancleris, todėl tokį žingsnį jie vertina teigiamai.
