Iki 2015-ųjų Vokietija ketina perpus mažiau skolintis nei šiemet.
Valstybių skolų krizei purtant Senąjį žemyną, viena didžiausių ir ekonomiškai stipriausių Europos Sąjungos šalių – Vokietija – pasiryžo per artimiausius metus gerokai sumažinti skolų naštą.
Nors didžiausios skolos slegia Pietų Europos šalis, viena jų gelbėtojų Vokietija taip pat nėra visiškai rami dėl savo finansinių įsipareigojimų. Padalijus valstybės skolą, kiekvienam Vokietijos gyventojui jos tenka po 24 tūkst. eurų skolos.
Šiuo metu Vokietija yra pasiskolinusi daugiau kaip 2 trln. eurų, o vien tik jai aptarnauti kasmet išleidžiama 40 mlrd. eurų, rašo dw-world.de.
Apklausos liudija, kad vokiečiai nuogąstauja dėl dar spartesnio valstybės prasiskolinimo.
Skyles biudžete skolintais pinigais Vokietija kamšo nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio. Ir tam visada būdavo randama pateisinamų priežasčių: 1970 m. kilusi naftos krizę, 1990 m. – Vokietijos susijungimas, o dabar – globalios krizės pasekmės ir pastangos stabilizuoti bendrąją Europos valiutą.
Įstatymuose jau numatyta, kad nuo 2016-ųjų valstybės ir savivaldybių biudžetai turės būti suplanuoti taip, kad Vokietijai nebereiktų auginti skolų kupros. Tačiau spauda svarsto, kad toks draudimas tėra simbolinis. Nes tuo pat metu valstybės biudžeto deficitą vis tiek bus galima dengti kreditais, nors jų suma ir negalės viršyti 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Primenama, kad euro zonos šalys turėtų vykdyti tokią finansų politiką, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP.
Šiemet Vokietija ketina skolintis 30 mlrd. eurų, kitąmet – 27,3 mlrd. eurų. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble tikisi, kad kitąmet naujų skolų suma neviršys 2 proc. BVP. Tokiu atveju Vokietija, kartu su Suomija, Estija ir Liuksemburgu taptų viena iš euro zonos narių, vykdančių Mastrichto kriterijus.
Iki 2015-ųjų skolinimosi poreikį planuojama sumažinti iki 14,7 mlrd. eurų, o 2016 m. – iki 10 mlrd. eurų.
O štai federaliniams Vokietijos regionams nuo 2020-ųjų apskritai bus uždrausta skolintis. Išimtys numatytos tik įvykus gamtos katastrofoms ar rimtiems ekonomikos sukrėtimams.
