A. Merkel ir lėtėjanti euro zonos ekonomika privertė N. Sarkozy pasirūpinti savo šalies bankais.
Graikija baigė derybas su tarptautiniais auditoriais dėl tolesnės paramos, jų rezultatai turėtų paaiškėti antradienį. Tuo metu Europa teigia besiruošianti didinti bankų kapitalą – tai gali rodyti, kad linkstama nurašyti dalį Graikijos skolų.
„Po ilgų derybų ir susitikimų su „troikos“ (Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – IQ.lt past.) atstovais tikimės, kad išvados bus aiškios rytoj“, – pirmadienį sakė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Tarptautiniai kreditoriai kiek anksčiau sakė, kad dėl 8 mlrd. eurų dalies iš pernykščio 110 mlrd. eurų paramos paketo skyrimo Graikijai bus nuspręsta spalio viduryje. Po tokio jų pareiškimo baimintasi, kad delsiant skirti paramą Graikija netruks bankrutuoti, tačiau ši pareiškė įsipareigojimus galinti vykdyti iki lapkričio vidurio.
Daugelis ekspertų mano, kad laikas, kuomet Graikija nesugebės vykdyti duotų įsipareigojimų, ateis per artimiausius 12 mėnesių.
„Galbūt jie vis dar atsilieka vienu žingsniu nuo to, kas turėtų būti daroma, tačiau bent jau svarsto teisingus dalykus“, – Europos lyderių veiksmus komentavo Carstenas Brzeskis, „ING Group“ ekonomistas Briuselyje.
Savo ruožtu Vokietija ir Prancūzija pranešė kurpiančios naują priemonių planą, kuris turėtų padėti suvaldyti situaciją. Tačiau, kaip pareiškė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas, tai nebus „stebuklingas vaistas nuo visų ligų“.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy žadėjo naują planą paviešinti iki G20 atstovų susitikimo Kanuose, vyksiančio lapkričio 3-4 dienomis. Į planą turėtų būti įtrauktas Europos bankų kapitalo stiprinimas. S. Seiberto teigimu, plano įgyvendinimui vėliau turėtų diriguoti tik vokiečiai su prancūzais. Tačiau rengiant planą esą konsultuojamasi su partneriais visoje Europoje.
„Galbūt jie vis dar atsilieka vienu žingsniu nuo to, kas turėtų būti daroma, tačiau bent jau svarsto teisingus dalykus“, – Europos lyderių veiksmus komentavo Carstenas Brzeskis, „ING Group“ ekonomistas Briuselyje.
Savo ruožtu Jacobas Kirkegaardas, Vašingtone įsikūrusio Petersono tarptautinio ekonomikos instituto analitikas, sakė, kad kalbos apie bankus rodo, jog Europos pareigūnai linksta pritarti Graikijos skolų restruktūrizavimui, kuriam anksčiau smarkiai priešinosi N. Sarkozy.
„Galiausiai A. Merkel ir lėtėjanti euro zonos ekonomika privertė N. Sarkozy pasirinkti: gelbėti Graikiją ar savo bankus. Nieko nuostabaus, kad jis pasirinko pastaruosius“, – sakė J. Kirkegaardas.
Tarptautinių atsiskaitymo bankų duomenimis, Prancūzijos bankai Graikijoje „įmerkę“ 42,34 mlrd. eurų, o Vokietijos bankai – 17,71 mlrd. eurų.
