Pavojingas trūkumas
Stebėdami žvalius, pasitempusius užsienio turistus susimąstome:
kodėl mūsų pensininkai negalėtų taip pat gerai atrodyti ir jaustis? Nejaugi
viską lemia aukštas užsienio šalių gyvenimo lygis?
Žinoma, ekonomika svarbi, tačiau ne tik ji. Pavyzdžiui,
remiantis Anglijos ir JAV draudimo kompanijų duomenimis, daugiau nei 60 procentų
šių šalių gyventojų nuolat vartoja kokius nors vitaminus.
Mūsų šalies procentas daug mažesnis, nors vyresnio amžiaus
žmonėms vitaminai – tikras sveikatos šaltinis.
Jie gali pastebimai sulėtinti senėjimo procesą, normalizuoti
medžiagų apykaitą, pagerinti savijautą, fizinį ir protinį darbingumą,
sustiprinti sveikatą.
Daugelis pagyvenusių žmonių patiria hipovitaminozę – jiems
trūksta vitaminų. Priežastis – ne tik skurdus nesubalansuotas maisto racionas,
bet ir natūralus organizmo sistemų susidėvėjimas, todėl pablogėja naudingų
medžiagų iš maisto pasisavinimas.
Didesnis vitaminų trūkumas gali būti ir dėl ligų (pirmiausia
virškinamojo trakto ir skrandžio, kepenų, inkstų), taip pat dėl vaistų (ypač
antibiotikų), dietų, operacijų, stresų.
Ilgalaikis vitaminų trūkumas gali būti net mirties priežastis –
tai patvirtina JAV atliktų tyrimų rezultatai. Laimė, avitaminozė (visiškas
vitaminų maiste nebuvimas) – gana retai pasitaikantis dalykas.
Daug dažniau būna hipovitaminozė: žmogus su maistu gauna
minimalų vitaminų kiekį, to pakanka, kad neatsirastų sunki avitaminozė, tačiau
mažoka visiems gyvybiniams procesams užtikrinti. Žinoma, kad vitaminų stygius
pasunkina visas ligas ir trukdo jas išgydyti.
Hipovitaminozės problema vyresnio amžiaus žmonėms iškyla ne tik
todėl, kad jiems reikia mažiau maisto nei jauniems ir dėl to jie gauna mažiau
vertingų medžiagų. Daug svarbiau tai, kad pensininkai dažnai valgo menkavertį
maistą, kuriame nieko, be kalorijų, nėra.
Tarp tokių produktų – duona, makaronai, konditerijos gaminiai,
cukrus, konservai, kepti produktai, alkoholiniai gėrimai. Be to, pensininkai
dažnai valgo labai vienodą maistą, valgiaraštyje vis tie patys patiekalai, jie,
nors yra kaloringi, neturi vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Ir širdžiai, ir kraujagyslėms
Žinoma, kad vitaminų (išskyrus tirpiuosius A, D, E ir nedidelį
kiekį B12) organizmas nesintetina, o juos gauna su maisto produktais. Mūsų
organizmas nesugeba kaupti šių medžiagų atsargų, todėl turi jų gauti reguliariai
visokių ir reikiamus kiekius.
Pagyvenusiesiems dažniausiai trūksta vitamino C, o šio vitamino
vyresniems nei šešiasdešimties metų žmonėms reikia daugiau nei jauniems.
Vienas iš faktorių, dėl kurio padidėja rizika sirgti širdies ir
kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis, yra vitaminų C, E ir A trūkumas. Be to,
askorbo rūgštis būtina organizmo atkuriamiesiems ir medžiagų apykaitos procesams
normalizuoti, plaučiams apsaugoti, gerinti imunitetui ir cholesterolio
apykaitai.
Vitaminą C geriau gauti iš natūralių šaltinių – citrusinių
vaisių, špinatų, saldžiųjų paprikų, juodųjų serbentų, raugintų kopūstų. Vitamino
C preparatų galima vartoti po nedaug, nes esama duomenų apie neigiamą šio
vitamino pertekliaus poveikį kai kuriems organams, ypač kasai.
Vitaminas B – skrandžiui
Vyresnio amžiaus žmonėms paprastai pablogėja skrandžio ir
žarnyno veikla (pavyzdžiui, atsiranda atrofinis gastritas). Todėl dažnai trūksta
vitaminų B2,B6,B12, PP. Tokia hipovitaminozė mažina daugelio organizmo fermentų
sistemų aktyvumą, trikdo medžiagų apykaitos procesą. Pagyvenusiems ir vyresniems
žmonėms B grupės ir PP vitaminų trūkumas lemia anemijos atsiradimą.
Dėl vitamino B2 trūkumo pablogėja regėjimas, sutrinka nervų
sistemos veikla, atsiranda lėtiniai kolitai, sutrinka virškinimas, ima
silpnumas, gali prasidėti odos ligos, depresija, mažėja atsparumas ligoms.
Nors pagyvenusiems žmonėms šio vitamino reikia daug mažiau nei
jauniems, tačiau jo pasisavinimas sutrinka, tad tenka didinti rekomenduojamas jo
dozes. Natūralūs šio vitamino šaltiniai yra rūgpienis, varškė, sūris, žemės
riešutai, veršiena, kakava.
Senstant blogiau pasisavinamas vitaminas B12. Be to,
pensininkai retai vartoja produktų, kuriuose gausu šio vitamino – jaučių ir
veršelių kepenis. Dėl to šio vitamino trūksta net išsivysčiusių šalių
pagyvenusiems gyventojams.
Pagrindiniai vitamino šaltiniai – rauginti pieno produktai,
žalias kiaušinio trynys, sojos, mielės, salotos, svogūnų laiškai, morkos,
ridikėliai, jaučių, veršelių, kiaulių kepenys, kviečių želmenys, špinatai, jūros
gėrybės.
Kad vitaminą organizmas pasisavintų, kepenėles ar paštetą
reikia valgyti su daržovėmis, o ne su duona. Pasisavinti vitaminą padeda
skrandyje susidaranti druskos rūgštis, todėl papildomai reikia vartoti rūgščių
uogų, vaisių, obuolių acto – šie produktai palaiko reikiamą rūgštingumo
lygį.
Kalbant apie antioksidantą vitaminą A, jo trūkumas gali turėti
pavojingų pasekmių: gali pablogėti regėjimas, paaštrėti gastritas, atsirasti
dvylikapirštės opa, nusilpti imunitetas.
Šio vitamino gausu veršelių kepenyse, žuvų taukuose,
kiaušiniuose, ikruose, morkose, moliūguose, špinatuose, žaliuosiuose
žirneliuose.
Atsargiai su mineralais
Bėgant metams mineralinių medžiagų poreikis mažėja. Nustatyta,
kad vyresnių žmonių organizme kaupiasi mineralinės medžiagos, ypač kalcio
druskos. Jų perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių, sąnarių, audinių. Todėl
mineralines medžiagas reikia vartoti atsargiai, tad geriau pasikonsultuoti su
gydytoju.
Vis dėlto kai kurių mikro- ir makroelementų atsargas papildyti
būtina. Tai pasakytina apie kalcį, geležį, magnį, seleną, jodą. Dėl jodo trūkumo
sutriktų skydliaukės veikla, todėl papildyti jodo atsargoms reikia vartoti
produktų, kuriuose gausu šio elemento, pavyzdžiui, jūros žuvis, taip pat jo
turinčių preparatų.
Dėl geležies stygiaus sutrinka ląstelių ir audinių aprūpinimas
deguonimi. Geležies trūkumo sukelta anemija būdinga gerokai vyresnio amžiaus
žmonėms. Jei racione daugiausia yra grūdinių produktų, mažai valgoma mėsos,
žuvies, vaisių ir uogų, geležies gali trūkti. Pagyvenusiųjų mineralinių medžiagų
apykaitai ypatingą reikšmę turi kalcis. Jo trūkumas didina osteoporozės riziką.
Pavyzdžiui, Amerikoje tarp vyresnių nei penkiasdešimtmečių
moterų mirtingumas nuo tokios osteoporozės pasekmės kaip šlaunikaulio kaklelio
lūžis pastaruoju metu lenkia net onkologines ligas.
Kitas pagyvenusiesiems svarbus mineralas yra magnis. Jis
gelbsti nuo spazmų, plečia kraujagysles, stimuliuoja žarnyno peristaltiką,
skatina tulžies išsiskyrimą. Nustatytas magnio poveikis mažinant cholesterolio
lygį.
Jei trūksta šio mineralo, kraujagyslių sienelėse kaupiasi
kalcis. Pagrindinis šio elemento šaltinis yra grūdinės ir ankštinės kultūros.
Magnio paros norma yra 400–500 miligramų.
Net ir subalansuota mityba negarantuoja pagyvenusiesiems
reikiamo aprūpinimo vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Vienintelis
teisingas sprendimas – nuolat vartoti vitaminus ir mineralines medžiagas
papildomai. Tai daryti reikia ištisus metus, kad ir koks sezonas būtų.
Pavyzdžiui, mėnesį vartojate vitaminus, paskui darote 10–15 dienų pertrauką.
Tamsiuoju metų laiku – nuo spalio iki balandžio – būtina vartoti vitaminus.
Parengė A.Kaminskienė
