Iš Lietuvos ūkininkų turgaviečių dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės jau išnykus paršeliams ir kitokiems kanopiniams gyvūnams, greitai juose nebeliks nė naminių paukščių bei triušių. Tokią perspektyvą mato Lietuvos turgaviečių asociacija, įvertinusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) parengtą tvarką dėl prekybos ūkiniais gyvūnais. Anot jos, jau dabar akivaizdu, kad dėl naujų reikalavimų gresia išnykti ir vienintelei šalyje penkerius metus Panevėžio turgavietėje rengiamai, vietos ir užsienio smalsuolius bei paukštininkus sutraukdavusiai dekoratyvinių naminių paukščių mugei.
Sulaukę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo dėl prekybos ūkiniais gyvūnais, turgaviečių vadovai griebėsi už galvos. Jiems tai reiškia arba papildomas investicijas į prekyviečių rekonstrukciją, arba atsisveikinimą su naminių gyvūnų prekiautojais.
Šiomis dienomis sulaukę VMVT direktoriaus Jono Miliaus įsakymo dėl prekybos ūkiniais gyvūnais tvarkos aprašo, turgaviečių vadovai griebėsi už galvos. Jiems tai reiškia arba papildomas investicijas į prekyviečių rekonstrukciją, arba atsisveikinimą su naminių gyvūnų prekiautojais.
Pasirūpino gyvūnais
Pagal naujuosius reikalavimus, parduodamų ūkinių gyvūnų prekybos vieta privalo būti aptverta taip, kad į ją negalėtų patekti kiti keturkojai. Įvažiavimas į ją turės būti įrengtas taip, kad būtų galima dezinfekuoti įvažiuojančias transporto priemones. Turgaviečių šeimininkai privalo užtikrinti, kad į prekybos ūkiniais gyvūnais vietą patenkantys asmenys prireikus galėtų įeiti taip pat tik perėję dezinfekcinį barjerą. Taip pat gyvūnais turguje nebegalės būti prekiaujama, kai už sienos pardavinėjamas maistas. Pagal naująją tvarką, šias prekyvietes turi skirti ne mažiau nei 50 metrų. Gyvūnų prekybos vietos privalės būti įrengtos taip, kad apsaugotų juos nuo nepalankių oro sąlygų, pavyzdžiui, tiesioginių saulės spindulių, taip pat kad iš skirtingų vietų parduoti atvežti gyvūnai neturėtų sąlyčio vieni su kitais.
Gyvūnus draudžiama vežti ribojant jų judėjimo laisvę, tarkim, maišuose. Pagal naujuosius reikalavimus draudžiama parduoti naminį paukštį, triušiuką ar kitą ūkinį gyvūną asmenims iki 16-os metų.
„Prekybos ūkiniais gyvūnais tvarkos pakeitimai reikalingi, kad nebūtų saviveiklos. Dabar nė į turgų nebenuvažiuoja, stovėjimo aikštelėse tiesiai iš automobilio prekiauja. Gaila gyvūnų, kankinamų tokiomis netinkamomis jiems sąlygomis“, – motyvuoja Panevėžio VMVT viršininkas Valdemaras Kontautas.
Davė dvi savaites
Naujieji reikalavimai taikomi gyvūnams, laikomiems ar veisiamiems maistui, kailiams, vaistams ar kitai produkcijai gauti, taip pat darbo bei kitais ūkininkavimo tikslais, tai yra naminiams paukščiams, triušiams, visiems kanopiniams keturkojams. Pasak V. Kontauto, šioji tvarka netaikoma turgavietėse naujų šeimininkų laukiantiems kačiukams bei šunims.
Viršininkas tvirtina, jog kol kas iš turgaviečių vadovų pretenzijų nesulaukta. Tačiau, jo nuomone, tyla veikiausiai reiškia ne pritarimą, o atvirkščiai – priešišką nusiteikimą.
„Kiek mums yra žinoma, jie atsisako vykdyti reikalavimus, todėl prekybos gyvūnais Panevėžio turgavietėse greičiausiai neliks. Iki gegužės 1-osios dar yra laiko įrengti reikalaujamas stogines ir kitus dalykus, bet jei nespės ir neatitiks reikalavimų, nebus iš viso leista prekyba ūkiniais gyvūnais“, – pažymi V. Kontautas.
Viršininkas pripažįsta, jog kol kas Panevėžyje nematantis tokiai prekybai tinkamos vietos.
Vištos jau egzotika
Paskelbti nauji reikalavimai iš turgaviečių gali išstumti naminius gyvūnus. Taip mananti Lietuvos turgaviečių asociacijos vadovė bei Panevėžio ūkininkų turgavietės savininkė Aldona Janavičienė neslepia rimtai abejojanti tokios prekybos perspektyva.
„Pagal tokius reikalavimus tikrai nežinau, kur galėčiau nukreipti žmones, atvežančius į turgų parduoti kad ir vištų. Panevėžyje nematau tokios vietos. Arba Panevėžyje šitas verslas turės išnykti nuo žemės paviršiaus, arba turės būti padarytos išlygos, nes naujieji reikalavimai didžiuliai“, – „Sekundei“ teigė A. Janavičienė.
Lietuvos turgavietėse jau trejus metus nebeprekiaujama kanopiniais gyvūnais. Naminių paukščių ir triušių įsigyti dar galima tik nedidelių miestų – Mažeikių, Šilutės, Pasvalio, Kupiškio, Joniškio – turguose. Didžiųjų miestų turgavietėse, pasak A. Janavičienės, galima rasti nebent parduodamų balandžių ir tik vieninteliame iš didmiesčių Panevėžyje tebeverda prekyba visų rūšių naminiais paukščiais: vištomis, antimis, žąsimis, kalakutais. Verslininkės teigimu, dažniausiai čia sparnuočių ieško pensininkai, soduose vieną kitą vištaitę per vasarą tik savo reikmėms užsiauginti bandantys panevėžiečiai.
Anot turgaus savininkės, į gyvūnų taką ne retas užsuka net ne pirkti, bet pasižvalgyti.
„Vaikus atveda pasižiūrėti į vištas, antis, žąsis kaip į egzotiką“, – juokiasi A. Janavičienė.
Investicijos neatsipirktų
Panevėžio ūkininkų turgavietė atitinka tik dalį nuo gegužės 1-osios įsigaliosiančių reikalavimų. Čia įrengta kanalizacija, vandentiekis, gyvūnais prekiaujama 4–5 val. per dieną, pasibaigus turgui išvalomos prekyvietės. Tačiau paukščių, triušių prekybai skirtas takas, pagal naująją tvarką, yra per menkai izoliuotas nuo prekiaujančiųjų maistu. Paukštininkus nuo ūkininkų, pardavinėjančių žemės ūkio produkciją, bulves, morkas, kopūstus, skiria siena, bet ne 50 metrų, kaip bus reikalaujama jau po poros savaičių.
A. Janavičienė neslepia sunkiai įsivaizduojanti, kaip tokią sąlygą reikėtų išpildyti.
„Tai yra neįmanoma“, – galimybių per kelias dešimtis metrų atskirti daržovių ir gyvūnų prekybą nemato verslininkė.
Nežinia, anot jos, ir kaip įrengti netrukus privalomą tapsiančią stoginę. Geriausiu atveju, turgaus savininkės nuomone, būtų galima išskleisti skėčius nuo saulės.
Anot jos, taip pat būtų sudėtinga prie dviejų įėjimų į gyvūnų prekybai skirtą taką įrengti dezinfekcinį barjerą transportui ir žmonėms, bet dar kebliau aklinai užtverti visus kitus praėjimus pėstiesiems.
„Pirkėjai eina per visus turgaus vartus ir visus šonus. Reikėtų visiškai atitverti paukščių taką. Sunkiai suvokiama, kai tą padaryti. Ir iš viso ar tai verta daryti, kad norėdami įeiti žmonės turėtų lėkti aplink turgų ratu“, – stebisi A. Janavičienė.
Asociacijos vadovė svarsto, kad veikiausiai retas šeimininkas ryšis investuoti pertvarkydamas turgavietę įvertinęs, kad prekyba naminiais paukščiais tėra sezoninis verslas, trunkantis ilgiausiai du su puse mėnesio.
„Kas dėl poros mėnesių ryšis tiek investuoti? Paukščiai – ne daržovės, kurių prekyba vyksta ištisus metus“, – abejoja A. Janavičienė.
Ji pati rengiasi su VMVT aiškintis naujųjų reikalavimų sąlygas.
Mugei gresia išnykti
Jau dabar turgaus savininkė pripažįsta duodanti 99 proc. tikimybę, kad Panevėžiui teks atsisveikinti su garsiąja ir jau vienintele Lietuvos turgavietėse likusia, pavasarį ir rudeniop rengiama dekoratyvinių paukščių muge.
Į penkerius metus organizuotą mugę iš Lietuvos ir jos kaimynių suvažiuodavo bent iki pusės šimto paukštininkų, užsiimančių įspūdingų ir brangių dekoratyvinių naminių paukščių veisimu. Pasak A. Janavičienės, jų įsigyti į Aukštaitijos sostinę atvažiuodavo ir žinomi Kauno verslininkai.
„Mugė tikrai populiari, pirkėjų nemažai. Lietuvoje tokių mugių niekas neberengia. Bet dabar jos perspektyva liūdna“, – prasitaria A. Janavičienė.
Verslininkė nesutinka su VMVT atstovų argumentais, esą reikalavimai prekybos vietoms sugriežtinti atsižvelgus į gyvūnų gerovę. Ji įsitikinusi, kad ir dabar turguje pardavinėjami paukščiai, triušiai nesikankina.
„Visada jiems pastatyti skėčiai nuo saulės, vandens paduota, sukarpomos dėžutės, kad viščiukai oro gautų, arba atviri narveliai. Nėra buvę, kad pardavėjai skųstųsi, jog dėl netinkamų sąlygų turguje gyvūnas nugaišo. Dėl to, kad už sienos morkomis ir bulvėmis prekiaujama, paukščiai negaišta“, – pasipiktinusi A. Janavičienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
