Po pasaulį plintanti bendrų darbo centrų idėja pasiekė ir Lietuvą. Spalio pabaigoje laisvai samdomiems specialistams „HUB Vilnius“ pasiūlė 35 kėdes darbui. Šių idėjų sumanytojai teigia, kad tokiuose centruose galima gauti kur kas daugiau negu tie keli kvadratiniai metrai darbo vietai.
Kai prieš penketą metų britas Jonathanas Robinsonas kartu su keliais draugais sugalvojo bendros darbo erdvės idėją, daugelis juos laikė keistuoliais, pinigus leidžiančiais neaiškios naudos turinčiam duoti projektui. Šiandien jų idėja yra virtusi pasauliniu fenomenu: 5 kontinentai, 25 miestai, 4 000 inovatyvių verslininkų, siekiančių plėtoti socialinę verslininkystę. Apie sparčiai po pasaulį plintančią idėją J. Robinsonas pasakojo lapkričio viduryje ISM Vadybos ir ekonomikos universitete susirinkusiam jaunimui.
Bendro darbo centro koncepcija, vadinama anglišku terminu „The Hub“, iš pirmo žvilgsnio yra gana paprasta. Jeigu esi kokios nors srities specialistas, dirbi individualiai ir nenori visą dieną kiurksoti namuose prie kompiuterio, tada už nedidelį mokestį išsinuomoji kėdę hube ir dirbi kartu su kitais panašaus likimo broliais. Tiesa, pasak J. Robinsono, hubo nuomininkus vienija ne tik kelių kvadratinių metrų darbo erdvės poreikis, bet ir noras kurti kitokį, geresnį pasaulį. „Vienas iš fundamentalių dalykų versle yra jo finansinė dalis ir pelnas, tačiau socialinis aspektas taip pat svarbus“, – žurnalui IQ sakė pašnekovas. Jis įsitikinęs, kad po 10 metų bet koks verslas negalės sėkmingai plėstis ir sulaukti palaikymo, jeigu jo strateginiuose tiksluose nebus palikta vietos socialinei atsakomybei.
Hubuose sudaromos itin palankios sąlygos imtis socialinių ar verslo idėjų. Pasak J. Robinsono, tokių darbo centrų išskirtinumas tas, kad juose galima rasti vienas šalia kito sėdinčius rizikos kapitalo investuotoją, nevyriausybinių organizacijų atstovą, dizaino studentą ar programuotoją. Todėl, be darbo vietos ir infrastruktūros, bendruose darbo centruose dažniausiai susiburia specialistų iš įvairių sričių ratas, galintis suteikti reikalingų žinių dėl vieno ar kito dalyko. Apskritai hubuose sukurta aplinka primena eksperimentą, kurio metu į vieną vietą pritraukiami iniciatyvūs žmonės, ir žiūrima, kokį rezultatą duos jų sąveika. Kartais tokios sąveikos pavyksta, reikiami žmonės suranda vieni kitus, kartu įkuria bendrovę, išsikelia iš centro ir toliau dirba atskirai.
J. Robinsonas pamini kelis sėkmingus tokios sąveikos pavyzdžius. Vienas jų – jaunos dizainerės įkurta bendrovė „Worn Again“, kurianti batus ir įvairius aksesuarus iš panaudotų ir į šiukšlyną išmesti paruoštų daiktų ir medžiagų. Naujausioje kolekcijoje „Bon Voyage!“ piniginės, krepšiai ir lietpalčiai yra sukurti iš padėvėtų „Eurostar“ traukinių palydovų uniformų ir bendrovės „Virgin“ karšto oro balionų. Kitas pavyzdys – bendrovė „Onzo“, gaminanti energijos apskaitos prietaisus namams, padedančius stebėti įvairius jos suvartojimo parametrus ir pritaikyti taupymo sprendimus.
Šiuo metu veikiantys bendri darbo centrai tėra tik pradžia – artimiausioje ateityje įvairiuose pasaulio miestuose turėtų būti atidaryti dar 75 hubai. Beje, įsteigti tokio tipo darbo erdvę J. Robinsonas planuoja Afganistano sostinėje Kabule. Jis teigė tikintis, kad nuo karo nukentėjusioje ir nepriteklių spaudžiamoje šalyje, kurioje viską reikia pradėti nuo pradžių, svarbu nuo pirmų žingsnių sukurti tinkamą pagrindą.
Bendrų darbo centrų idėja skinasi kelią ir Lietuvoje. Pasižiūrėję į sėkmingus pavyzdžius užsienyje, pirmąjį tokį centrą šalyje pavadinimu „HUB Vilnius“ spalio pabaigoje įsteigė keli lietuviai. Vilniuje, Šiaurės miestelio technologijų parke, veikiančiame centre šiuo metu yra 35 darbo vietos, pusė jų jau užimtos įvairiose srityse dirbančių žmonių.
Lietuviško hubo idėjos sumanytojas Mindaugas Danys pasakojo, kad šios idėjos ėmėsi turėdamas minimalų biudžetą, darbui reikalingas priemones – baldus, kompiuterinę įrangą, knygas suteikė projekto rėmėjai. Vis dėlto tai nėra svarbu. Kaip teigė M. Danys, centro patalpos tėra tik priemonė, svarbiausią vaidmenį atlieka čia dirbantys žmonės. „Norime suburti inovatyvias idėjas plėtojančius profesionalus iš skirtingų sričių, centre užtikrinti palankias sąlygas dirbti ir galimybę plėsti savo žinias ir kontaktų ratą“, – darbo centre pranašumus vardijo M. Danys. Prisijungti prie bendro darbo centro ir Lietuvoje kviečiami socialinių idėjų plėtra suinteresuoti žmonės, nors, kaip pripažino pašnekovas, artimiausias tikslas yra užpildyti likusias laisvas darbo vietas, mat būtent jame dirbantys žmonės ir gali tapti didžiausiu tokio centro pranašumu.
Paklaustas apie darbo vietos nuomos kainą, pašnekovas juokavo, kad darbo diena „HUB Vilnius“ kainuoja du puodelius kavos. Iš tiesų šiame centre mėnesiui darbo vietą galima išsinuomoti už 180 litų, jeigu sutartis sudaroma 3 mėnesių laikotarpiui – mėnesio mokestis siekia 150 litų. Tiesa, be kėdės, interneto ryšio, susitikimų kambario ir virtuvėlės, nuomininkas gali dalyvauti įvairiuose renginiuose. Pasak M. Danio, stengiamasi per savaitę suorganizuoti bent vieną renginį, pavyzdžiui, supažindinti nuomininkus su mokesčių ir apskaitos tvarkymo subtilybėmis, organizuoti pradedančių įmonių susitikimus, socialinių idėjų pristatymus.






