Visagine norima renovuoti visus daugiabučius namus.
Seime sudaryta darbo grupė siūlo kelias alternatyvas, kurios esą galėtų išjudinti vis dar stringančią daugiabučių namų renovaciją. Viena jų – bandomasis projektas Visagine, kur būtų atnaujinti viso miesto daugiabučiai. Dalį lėšų ketinama panaudoti net iš Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo fondo.
Ir Vyriausybės, ir Seimo atstovams ne kartą teko pripažinti, kad daugiabučių modernizavimas juda vėžlio žingsniu, o gyventojus vis dar tenka įkalbinėti pasinaudoti valstybės siūloma parama gyventi šilčiau ir taupiau.
Šių metų sausį Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai pavedė parengti siūlymus, kaip turėtų būti tobulinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Pristatytoje ataskaitoje jau pateikti pasiūlymai, gauti ir iš savivaldybių, vykdomosios valdžios institucijų, Seimo narių, asociacijų ir pačių gyventojų.
Darbo grupės pirmininkas Jonas Šimėnas mato vieną panacėją, kuri galėtų tapti spartesnės modernizacijos impulsu. Siūloma įgyvendinti bandomąjį Visagino daugiabučių modernizavimo projektą, į kurį ketinama įtraukti šio miesto savivaldybę. O ši galėtų panaudoti dalį lėšų iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo.
Anot jo, problemų dėl šio fondo lėšų neturėtų kilti. Nors ir skelbiama, kad elektrinės uždarymui reikės daugiau pinigų, tačiau šiame fonde yra numatytos lėšos socialinėms reikmėms – o ši pinigų dalis negali būti panaudota tiesioginiams AE uždarymo darbams. Masinė namų renovacija kaip tik ir galėtų tapti socialinėms reikmėms numatytų lėšų panaudojimo projektu. Planuojama, kad, panaudojant šio fondo lėšas, parama gyventojams galėtų padidėti dukart – nuo 15 proc. iki 30 proc. visų išlaidų.
Ignalinos AE regiono plėtros tarybos sekretorius Dainius Samkus patvirtino, kad fondo lėšos ir šiuo metu naudojamos namų daugiabučių renovacijai, todėl Visaginas galėtų pretenduoti į didesnę paramą atnaujinant visą būsto fondą.
Po renovacijos Visaginas ne tik galėtų tapti pavyzdžiu visai Lietuvai, bet atnaujinus visus daugiabučius būtų galima įvertinti ekonominę naudą.
Juozas Antanaitis, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas, taip pat daug vilčių sieja su šia iniciatyva. Po renovacijos Visaginas ne tik galėtų tapti pavyzdžiu visai Lietuvai, bet atnaujinus visus daugiabučius būtų galima įvertinti ekonominę naudą, nes iki šiol modernizuojant po vieną namą ne visada pavykdavo pakeisti šildymo sistemos infrastruktūrą, jungiančią kelis daugiabučius.
Vieni – apie tiltus, kiti – apie miltus
Analizuodama kitus siūlymus, darbo grupė atkreipė dėmesį, kad labai ryškiai išsiskyrė gyventojų ir savivaldybių požiūris į renovaciją.
„Gyventojai akcentavo sunkumus ir problemas, kurios kyla priimant sprendimą renovuoti namą. Žmonės vis dar nėra užtikrinti šio proceso efektyvumu, ar bus pasiektas ekonominis ir energetinis rezultatas. O institucijos, kurios turi užtikrinti sklandų renovacijos procesą, žiūri į šį reikalą gana atsainiai. Joms atrodo, kad surengtų kelių regioninių seminarų pakanka. Taigi skęstančiųjų gelbėjimas tampa pačių skęstančiųjų reikalu“, – portalui IQ.lt kalbėjo J. Šimėnas.
Šiuo metu Lietuvoje renovuojami per 100 daugiabučių namų.
Todėl darbo grupė pasiūlė į daugiabučių renovavimo procesą įtraukti savivaldybes. Tačiau šios pirmiausia iškėlė pinigų klausimą.
„Savivaldybių požiūris toks – duokit pinigų, galbūt padarysim. Tačiau aš savivaldybėmis negalėčiau visiškai pasitikėti“, – pridūrė Seimo narys.
Jis atkreipė dėmesį, kad 18 probleminių regionų savivaldybės jau dabar gali pretenduoti į 85 proc. paramą ir inicijuoti daugiabučių namų modernizavimą, tačiau šis procesas tebėra įstrigęs. Tai esą ir liudija, kad renovaciją Lietuvoje stabdo ne pinigų klausimas.
„Mes norime, kad savivaldybės prisiimtų didesnę atsakomybę įgyvendinant renovacijos projektus. Jeigu paaiškės, kad Visagino savivaldybė sugebės organizuoti šį procesą ir efektyviau panaudos lėšas, tai šis projektas ateityje taptų pavyzdžiu visai Lietuvai. Savivaldybės galėtų imtis iniciatyvos ir įkalbinėtų žmones, kad jie sutiktų modernizuoti namus“, – kalbėjo J. Šimėnas ir pridūrė, kad panašus daugiabučių modernizavimo modelis yra taikomas Vokietijoje ir Lenkijoje, kur šis procesas – kur kas spartesnis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas tikino, kad savivalda nei darbų, nei atsakomybės nesikratytų, bet pirmiausia būtina spręsti finansinį klausimą . „Jeigu tuos darbus reiktų atlikti iš dabartinių savivaldybių biudžetų, abejoju, ar būtų padarytas koks nors progresas“, – abejojo R.Čapas.
Anot J. Antanaičio, valstybė prisiėmė per didelę atsakomybę dėl būstų modernizavimo programos įgyvendinimą: „Valstybė ar Aplinkos ministerija negali būti atsakinga už modernizuojamų namų kiekius, nes pagal Savivaldos įstatymą savivaldybės atsako už gyvenamąjį fondą ir už žmonių gerbūvį. Todėl Aplinkos ministerija turėtų parengti strategiją ir teisės aktus, o modernizavimo procesą įgyvendintų savivaldybės“.
Pagrįstos baimės ar dezinformacija?
Vis dėlto savivaldybių įtraukimas į agitatorius – medalis su dviem pusėmis. Gali būti, kad žmonių noras gyventi renovuotuose namuose gali dar labiau išblėsti, kai tokią iniciatyvą pirš valdžios atstovai. O ir pastarieji gali būti ne tokie uolūs vykdydami atsiradusią pareigą, ypač įvertinus kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių itin tamprius ryšius su šilumos tiekėjais.
„Daugelis daugiabučių gyventojų yra suglumę, nes renovacijos šalininkai sako, kad reikia modernizuoti, o kiti įrodinėja, kad nereikia“, – pagrindinį renovacijos stabdį įvardijo J. Šimėnas.
J. Antanaitis.
Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas J. Antanaitis taip pat pripažino, kad modernizacijos procesą labiausiai stabdo ne paramos dalybos problemos, o pačių gyventojų pasyvumas.
Atsakingos institucijos turėtų reaguoti į sklandančias kalbas apie esą nesumažėjusias šildymo išlaidas po renovacijos. „Tokiu atveju reikia atlikti auditą ir išaiškinti, ar gyventojai meluoja, ar kažkokie darbai apskritai nebuvo atlikti“, – dėstė pašnekovas ir tvirtino, kad dezinformacijos atvejus turėtų tirti teisėsaugos pareigūnai.
Vis dėlto į nepasitikėjimo modernizacijos procesu laužą alyvos šliūkšteli ir pati valdžia, nuolat keisdama „žaidimo taisykles“. Viena pastarųjų naujovių – siūlymai numatyti ribas, kad techninis modernizacijos projektas negali kainuoti daugiau kaip 35 tūkst. litų. Taip siekiama apsisaugoti nuo esą dirbtinai išpučiamų kainų.
Tačiau J. Antanaitis atkreipė dėmesį, kad namas namui nėra lygus – vienam parengti renovacijos projektą gali kainuoti 10 tūkst., o kitam – tris kartus daugiau.
Parama – ir namų savininkams
Darbo grupė Vyriausybei taip pat pasiūlė išnagrinėti galimybes laipsniškai diferencijuoti kompensacijas už šildymą gyventojams, atsižvelgiant į daugiabučio namo šilumos naudojimo efektyvumą.
„Už butų šildymą tų žmonių, kurie nenori renovuoti namų, mokame mes visi. Gaudami kompensacijas, gyventojai nenori nė girdėti apie renovaciją. Todėl diferencijuota kompensacija būtų paskata renovuoti savo būstus“, – įsitikinęs Seimo narys J. Šimėnas.
Taip pat siūloma išnagrinėti galimybę iš JESSICA programos teikti paramą ir individualių namų renovacijai. „Šiuo klausimu dar reiktų diskutuoti, tačiau paramą pirmiausia turėtų gauti socialiai remtini gyventojai, kurie gauna kompensacijas už šildymą. Renovavus tokius būstus, valstybė mažiau išleistų kompensacijoms“, – sakė J.Šimėnas.
Tokiu būdu tikimasi pradėti spręsti ir šiferinių stogų problemą. Tačiau J.Šimėnas pripažino, kad visuomenėje gali kilti pasipriešinimo banga, jeigu į paramą galės pretenduoti ir individualių namų savininkai.
Šią iniciatyvą giriantis J.Antanaitis pabrėžė, kad visi piliečiai, gyvenantys ir individualiuose namuose, ir daugiabučiuose, turi turėti vienodas galimybes pasinaudoti valstybės teikiama parama renovacijai.
