Darbo biržos paskelbtos šių metų darbo rinkos prognozės Panevėžiui – optimistinės. Žadamas augimas kone visuose sektoriuose: statybų, pramonės, paslaugų, netgi žemės ūkio. Nepaisant to, Aukštaitijos sostinei ir toliau gresia aukščiausias tarp šalies didmiesčių nedarbo lygis.
Bedarbių armijos reikšmingo mažėjimo Panevėžyje nenumato nei verslas, nei pati Darbo birža: numatoma, kad bedarbiai sudarys per 15 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, ir tai, deja, bus daugiausia jauni žmonės. Pasak statistikos, jau dabar kas septintas nedirbantis panevėžietis yra jaunesnis kaip 25-erių metų, net ketvirtadalis bedarbių – absolventai. A.Repšio nuotr.
Didžiausias galimybes įsidarbinti šįmet Panevėžyje turės vadybininkai, gydytojai, statybininkai, draudimo agentai ir tolimųjų reisų vairuotojai – skelbia Darbo biržos parengtas 2014-ųjų darbo rinkos barometras.
Paklausiausių specialybių Aukštaitijos sostinėje sąrašas nesikeičia jau porą metų, bet Panevėžyje vis tiek keletą pastarųjų metų nedarbas didžiausias tarp šalies didmiesčių.
Šiais metais vietos darbdaviai prognozuoja šuolį kone visuose sektoriuose – statybų, pramonės, paslaugų, netgi žemės ūkio.
Optimistines išvadas Darbo birža daro apklaususi 425 apskrities darbdavius, iš jų 13 proc. valstybinio ir 87 proc. privataus sektoriaus įmonių.
29 proc. apklaustų darbdavių pažymėjo per 2014-uosius planuojantys didinti įmonės apyvartą, darbuotojų skaičių ir investicijas į plėtrą. Kone pusė apklaustųjų, 43 proc., šiais metais didelių pokyčių neplanuojantys. Pesimistiškai nusiteikę du procentai apklaustų darbdavių, pripažinę neišvengsiantys apyvartos ir darbuotojų skaičiaus mažėjimo.
Daugiausia naujų darbo vietų numato steigti statybų sektorius. Panevėžio krašto statybų įmonės planuoja šiais metais papildomai įdarbinti per 300 žmonių. Darbo jėgos teigia stokojantys ir pramonininkai, pasiruošę priimti 221 darbuotoją. Paslaugų sektorius skelbia įdarbinsiantis dar 147, žemės ūkio įmonės – 65 darbuotojus.
Nors Darbo biržos prognozės Aukštaitijos sostinei žada atsigavimą, vis dėlto bedarbių armijos reikšmingo mažėjimo nenumato nei verslas, nei pati Darbo birža. Šioji planuoja, kad bedarbiai sudarys per 15 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, tai yra jų bus vos 3 000 mažiau nei pernai. Kas septintas nedirbantis panevėžietis – iki 25-erių metų, net ketvirtadalis – absolventai.
Jiems birža numato pasiūlyti darbo vietų gerokai daugiau nei yra bedarbių – 19 500. Dažnas darbdavys prasitaria atsargiai vertinantis Darbo biržos kontingento galimybes dirbti, ir darbo jėgos ieškosi patys.
Statybininkų ieško patys
Daugiausia darbo vietų statybų sektoriuje Panevėžyje sukuriantis Panevėžio statybos trestas (PST) šiemet planuoja didesnes veiklos apimtis nei 2013-aisiais. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Daliaus Gesevičiaus, statybų sektoriaus atsigavimą lėmė auganti šalies ekonomika ir valstybės investicijos, paskatinusios daugiabučių namų renovaciją.
D. Gesevičius pripažįsta, jog PST statybininkų ieško ne Darbo biržoje.
„Daugiabučių renovavimo programa pritraukia mažiau kvalifikuotus, tačiau nemažai žmonių į nedideles statybų įmones. Mūsų planuojamos didesnės nei pernai apimtys susijusios su dideliais, anksčiau pradėtais projektais. Ir mes galvojame, kad Darbo biržos kontingentas nėra kvalifikuoti darbuotojai. Turime savo paieškos sistemą, į įmonę stengiamės pritraukti profesinių technikos mokyklų, universitetų absolventus“, – teigia D. Gesevičius.
Anot jo, statybų sektoriuje darbininkų atlyginimai gali siekti maždaug 3 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Vadovai, priklausomai nuo patirties ir kvalifikacijos, uždirba 4–5 tūkst. litų su mokesčiais.
„Yra verkiančiųjų, kad mažai uždirba, bet tokie paprastai mažai ir dirba. Mes mokame už padarytą darbą, o ne praleistą laiką“, – pabrėžia PST vadovas.
Vežėjai dairosi užsieniečių
Jau keletą pastarųjų metų iš visoje Lietuvoje reikalingiausių darbuotojų sąrašo nesitraukia tolimųjų reisų vairuotojai. Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ Komunikacijos vadovas Gytis Vincevičius tvirtina, jog turinčiam reikiamą kvalifikaciją vairuotojui darbo tikrai atsiras – jau ne pirmus metus vežėjams vairuotojų trūksta tūkstančiais.
„Vairuotojų trūkumą Lietuvos vežėjai kompensuoja įdarbindami lenkus, kitų Europos Sąjungos šalių piliečius, taip pat kasmet prašo Migracijos tarnybos leidimų įdarbinti rusų, baltarusių vairuotojus, nors mieliau įdarbintų tautiečius“, – pripažįsta G. Vincevičius.
Tūkstančius užsieniečių įdarbinantys Lietuvos vežėjai iš pasiūlytųjų Darbo biržos klientų sunkiasvorės mašinos vairą patiki tik vienam kitam. Pasak „Linavos“ atstovo, galimybes įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotojais riboja gana aukšti jiems keliami reikalavimai. Anot G. Vincevičiaus, geram vairuotojui nepakanka vien mokėti vairuoti vilkiką, jam privalu mokėti ne vieną užsienio kalbą, išmanyti tarptautinių gabenimų specifiką.
„Vien vilkikas gali kainuoti apie 350 tūkst. litų, su kroviniu jo vertė kartais siekia ir milijoną. Tokios brangios technikos vežėjas bet kam nepatikės, jam reikia profesionalių, gabių, užsienyje gebančių orientuotis žmonių, o dažnai atėjusysis įsidarbinti įsivaizduoja, kad iš karto sės prie vairo. Tai ne vien Darbo biržos, bet ir vairuotojų rengimo sistemos problema. Per metus Lietuvoje parengiama kelios dešimtys naujų vairuotojų, o trūksta tūkstančių. Įgyti tolimųjų reisų vairuotojo profesiją kainuoja kelis tūkstančius litų. Ne kiekvienas pajėgia tiek investuoti. Galintieji sau tai leisti investuoja į aukštąjį mokslą, – jų toks darbas nevilioja“, – daro išvadą G. Vincevičius.
Anot „Linavos“ atstovo, Darbo biržos organizuojamas bedarbių perkvalifikavimas irgi ne išeitis.
„Darbo biržos klientai būna ieškantys darbo arba profesionalūs bedarbiai. Tai yra tie, kurie atsiųsti prašo darbdavio parašyti, kad netinka darbui. Tokie bedarbiai kažką nelegaliai dirba, o Darbo birža jiems reikalinga tik dėl pašalpų“, – mano G. Vincevičius.
Jis tvirtina, kad tolimųjų reisų vairuotojai uždirba nuo 3,5 iki 10 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, o darbo sąlygas vežėjai stengiasi sudaryti kiek įmanoma komfortiškesnes. Šiuolaikiniai furgonai primena namus su ratais. Juose įrengta ne tik virtuvė su visa būtiniausia buitine technika, bet netgi kavos virimo aparatai.
Nedirba, nes neuždirba
Panevėžio darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo nuomone, dėl didelio nedarbo lygio atsakomybę turėtų prisiimti į biržą baksnojantys, tačiau net kvalifikuotiems specialistams menkus atlyginimus mokantys darbdaviai. Direktorius teigė buvęs apstulbintas, kai vienas pramonininkas kreipėsi į Darbo biržą prašydamas atsiųsti vadybininką. Darbuotojo pageidavo mokančio anglų kalbą, turinčio aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirties. Tokiam specialistui darbdavys buvo pasirengęs mokėti… pusantro tūkstančio litų .
„Pagal įmokas „Sodrai“ matyti, kad net 20 proc. žmonių neuždirba nė minimumo. Didžioji dalis dirbančiųjų gauna minimalų arba vos didesnį atlyginimą. Ar tik tiek pasirengęs mokėti darbdavys gali reikalauti kvalifikuotos darbo jėgos? Todėl ir Darbo biržos išmokyti tolimųjų reisų vairuotojai neina dirbti pas Lietuvos vežėjus, o emigruoja“, – teigė V. Trofimovas.
Darbo birža nereikalinga
Panevėžio darbo biržoje prieš ketverius mėnesius užsiregistravusi Jolita (tikras vardas redakcijai žinomas) ieško pedagogės darbo. Aštuoniolikos metų stažą turinti, tačiau pastaruosius dešimt kitoje srityje dirbanti moteris neslepia, kad toks jos pageidavimas iš dalies yra būdas išsaugoti Darbo biržos klientams suteikiamas socialines garantijas.
„Konsultantė pačią pirmą dieną mane perspėjo, kad praktiškai nėra galimybių įsidarbinti mokykloje pagal mano specialybę. Tai aš ir pati žinau. Bet nenoriu pulti bet kur. Man svarbu ne kuo greičiau įsidarbinti, o surasti tokį darbą, kuris ir man patiktų, ir darbdavys manimi džiaugtųsi“, – teigia Jolita.
Buvusi mokytoja sako neturinti jokių vilčių, kad tokį darbą jai pasiūlys birža. Todėl pripažįsta nesuprantanti, kam ši institucija reikalinga.
„Darbo biržos visas darbas – užregistruoti bedarbius ir mokėti jiems pašalpą. Lygiai tą patį galėtų daryti savivaldybių socialinės paramos skyriai. Darbo birža ieško bedarbiams darbo? Nejuokaukite! Ji tik paskelbia apie darbdavių siūlomas darbo vietas“, – sako panevėžietė.
Statistika iškreipta
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas – bene didžiausias iššūkis kylančiai Panevėžio pramonei. Taip mano Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas bei įmonės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.
„Nežinau būdų, bet reikia ieškoti sprendimų, kad bedarbių požiūris keistųsi. Bendra ekonominė situacija Europos Sąjungoje gerėja, auga mūsų įmonių eksporto apimtys. Net ir be Darbo biržos prognozių aišku, kad Panevėžio pramonės rodikliai kyla aukštyn. Problema – kvalifikuotų darbuotojų ribotas skaičius. Darbdaviai yra suinteresuoti išlaikyti perspektyvius darbuotojus, kad tik jų būtų“, – teigia S. Gailiūnas.
Panevėžio pramonininkų atstovas įtaria, kad Darbo biržos pateikiama nedarbo statistika nėra tiksli ir neparodo tikrosios padėties. S. Gailiūnas neabejoja, kad Aukštaitijos sostinėje tikrų bedarbių gerokai mažiau nei užsiregistravusiųjų biržoje. Jo nuomone, Panevėžyje aukščiausią iš šalies didmiesčių nedarbo lygį lemia miesto specifika.
„Panevėžys visada garsėjo kaip statybininkų miestas. Kas antras panevėžietis dirbo statybose. Vargu ar buvę statybininkai, dabar bedarbiai, tikrai gyvena tik iš to, ką duoda Darbo birža“, – svarsto S. Gailiūnas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
