Efektyvios elektroninio bilieto sistemos didžiųjų miestų savivaldybės iki šiol nesukūrė.
Per septynerius metus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėms taip ir nepavyko baigti įgyvendinti elektroninio bilieto projekto. Nors šiam bilietui diegti jau išleista 33,87 milijonai litų, Valstybės kontrolė nuogąstauja, kad sąnaudos gali išaugti dar 7,7 milijonais litų. Tuo tarpu sostinės savivaldybė iki šiol nesutinka sumokėti skirtos baudos už e-bilieto projekto pažeidimus.
Neišnaudotos sistemos galimybės, įsigyta ir nenaudojama įranga, praleistos progos sutaupyti – tokius priekaištus savivaldybėms pažėrė Valstybės kontrolė. Pavyzdžiui, trijų savivaldybių įgyvendinamo projekto lėšomis įsigyta įrangos už 2,9 milijono litų, tačiau ji yra nenaudojama.
Auditoriai pirmiausiai pastebi efektyvaus savivaldybių darbo trūkumą. Teigiama, kad nors savivaldybės e-bilieto sistemas kūrė atsižvelgdamos į savo viziją ir ES fondų paramos sutarties reikalavimus, jos nepakankamai kontroliavo, kaip valdoma įranga ir kaip siekiama rezultatų.
Taip pat pabrėžiama, kad elektroninio bilieto sistemos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje turėjo būti tarpusavyje suderintos, tačiau tai vis dar neįvyko. Auditoriai pabrėžia, kad e-bilieto projektas miestams kol kas neatnešė planuotos socialinės ir ekonominės naudos.
„Be to, neišnaudota galimybė atsisakius popierinių bilietų trijuose didžiuosiuose miestuose sutaupyti apie 4 milijonus litų“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime. Manoma, kad projekto išlaidos gali dar išaugti iki 41,55 milijono litų.
Be trijų minėtų didmiesčių, elektroninio bilieto sistema diegiama ir Druskininkuose. Valstybės kontrolė pastebi, kad kitoms savivaldybėms „trūksta informacijos ir galimybių savarankiškai diegti analogiškus projektus, neaiški situacija dėl el. bilieto sistemų suderinamumo“.
IQ.lt primena, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sprendimu Vilniaus miesto savivaldybei už nesėkmingai įgyvendinamą e-bilieto projektą reikia grąžinti 4,8 milijono litų, kurie buvo skirti iš ES struktūrinių fondų. Nors projektą, kuriam buvo skirta europinė parama, rengė trys savivaldybės, vilniečiai buvo projekto pareiškėjai. Tačiau sostinės savivaldybė šių pinigų iki šiol negrąžino, o IVPK sprendimą apskundė teismui.
IVPK direktorius Valdas Kišonas tvirtino, kad savivaldybėms buvo duota pakankamai laiko ištaisyti projekto trūkumus, tačiau jos to nepadarė.
„Visi pažeidimai ir trūkumai buvo aiškiai įvardinti, tačiau savivaldybės jų neištaisė, be to, ne visos jų spėjo įgyvendinti tai, kas buvo numatyta. Vilniaus miesto savivaldybės pažeidimų dalis projekte yra didžiausia. Tačiau, užuot pripažinusi savo klaidą, savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigais teisiasi su mumis. Dėl sprendimo grąžinti pinigus iki šiol ginčijamės Aukščiausiame teisme“, – teigė V. Kišonas.
Jis pabrėžė, kad savivaldybės vis tiek privalo baigti įgyvendinti e-bilieto projektą – skirta bauda nuo šios atsakomybės neatleidžia.
