Jeigu jūsų žinios apie gospelo muziką apsiriboja giesme „Oh Happy Day“, jubiliejinis festivalis „Vilnius Gospel 2012“ turėtų papildyti šios muzikos suvokimą ir į asociacijų grojaraštį įtraukti bent kelias naujas melodijas.
„Vilnius Gospel 2012“ koordinatorė Natalija Verbickienė IQ pasakojo, jog šiemet festivalis, kaip ir pritinka mininčiam dešimties metų sukaktį, gerokai didesnis: sujungiantis apie 600 dainininkų, sukviečiantis svečius, kurie festivalį lydi jau nuo pat pirmųjų metų, ir papildęs programą. Lapkričio 8–11 d. vykstantis festivalis kiekvieną dieną kvies į skirtingus renginius, o sekmadienį – ir į mišias. Kalbant apie festivalį, IQ išvedė tris pagrindinius veiksmus, aktualius tiek giesmininkams, tiek klausytojams.
Giedoti. Šiemet festivalį atidarys vis gausėjantis gospelo chorų Lietuvoje būrys: „A.K. Voices“, „Joy“, „Maranata“, „Be music“, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios gospelo choras. Jungtiniame chore, kurį sudaro įvairių Lietuvos chorų ir ansamblių dainininkai, ankstesniais metais giedodavo apie tris šimtus asmenų, o šiemet jų bus dvigubai daugiau – apie šešis šimtus. N. Verbickienė pasakoja dar apie vieną naujovę: jungtinis gospelo choras repeticijų metu bus padalytas į vaikų ir jaunių (iki 15 metų) bei suaugusiųjų grupes. Abu chorai pasirodys šeštadienio koncerte Vilniaus Kongresų rūmuose ir gospelo mišiose sekmadienį, o vaikų ir jaunių choras dalyvaus ir sekmadienio koncerte šeimai, Vilniaus universiteto Teatro salėje.
Didžiausią dalyvių procentą sudaro įvairių Lietuvos chorų ir ansamblių dainininkai, tuo tarpu pavienių asmenų yra apie keturias dešimtis. „Dažniausiai pavieniai žmonės, kurie nori dalyvauti festivalyje, būna iš universitetų ar mokyklų, kažkada dainavę ar giedoję choruose ir nori toliau tai daryti“, – tendencijas įžvelgia pašnekovė. Ji pastebi, jog tokiems dalyviams yra kebliau pasiruošti ir išmokti giesmes, mat tai jie turi daryti savarankiškai.
Festivalio tema – „Joyful, joyfull“ („Teskamba džiaugsmo giesmė“) – sufleruoja, kad klausytojai išgirs žinomą filmo „Netikra vienuolė“ giesmę tuo pačiu pavadinimu. Be jos, į programą įtraukta ne tik gospelo muzikos gerbėjams žinoma „Oh happy day“, „Shackles“, festivalio svečių iš užsienio sukurtos giesmės. „Jubiliejinėje programoje numatėme tuos kūrinius, kurie yra pasiteisinę per visus dešimt festivalio metų“, – kalbėjo N. Verbickienė.
„Kiekvienais metais stengiamės paimti ir žinomesnių, ir naujų kūrinių. Varijuojame ir nuotaikomis: chorai atlieka tiek linksmesnius, tiek ramesnius kūrinius. Siekiame, kad programoje būtų ir senųjų spiričiuelių bei bažnytinių ar moderniųjų gospelų. Vienus kūrinius atliekame be instrumentinio pritarimo, kitus – koncertiškiau: su ritmo grupe“, – platų nuotaikų, formų ir stilių paletę nusako festivalio koordinatorė.
Nemažą „Vilnius Gospel“ festivalio muzikinių kūrinių bagažo dalį sudaro iš Švedijos gospelo festivalių, su kuriais kasmet palaikomi glaudūs ryšiai, pasiskolinami kūriniai, taip pat svečių Jay T. Hairstono iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Monicos Törnqvist ir Jono Engströmo iš Švedijos kūryba. Šie „Vilnius Gospel“ senbuviai pasirodys ir specialiame koncerte „Tamstos“ klube šeštadienį.
Jausti. Paklausta, ar renginio organizatoriai siekia sužinoti, kiek dalyvavimas festivalyje susijęs su tikėjimo klausimu, N. Verbickienė sako, jog ne sykį tai bandyta analizuoti, tačiau nuostatos, jei žmogus netikintis, jis negali giedoti festivalyje – nėra.
„Toks renginys – tai viena priemonių, padedančių susipažinti ne tik su muzika, bet ir tuo, ką ji kalba, kokią žinią neša. Vienas iš svečių Jay T. Hairstonas dainininkams dažnai pasakoja, kaip atsiranda viena ar kita jo sukurta giesmė, jos tekstai, kokia jų prasmė. Taigi tie, kurie atvažiavo tik norėdami giedoti, vėliau supranta, jog galima ieškoti ir kitokių prasmių, dar giliau visą tą muziką išjausti“, – kalba N. Verbickienė.
Kad prie gospelo muzikos dvasios būtų galima prisiliesti dar arčiau, festivalio organizatoriai įtraukė ir giesmių, verstų iš anglų į lietuvių kalbą. Jų manymu, netobulas anglų kalbos mokėjimas neturėtų užkirsti kelio į geresnį muzikos suvokimą.
Judėti. Charizmatiškasis J. T. Hairstonas atvykdamas pirmaisiais festivalio metais pastebėjo, jog lietuviai yra kuklesni tiek judesio, tiek balso išraiškos prasme. „Matau, kad jūs nemokate vienu metu ir dainuoti, ir judėti, ir ploti“, – dar prieš kelerius metus atlaidžiai juokėsi Jay T. Tačiau laikui bėgant amerikietis pajuto, kad kasmet choristai vis labiau atsipalaiduoja ir perpranta gospelo muzikos esmę.
Praėjusiais metais buvo puiki proga užpildyti visas spragas – vietoj festivalio buvo vedami seminarai. Vienas jų buvo skirtas judesio technikai. „Manau, kad mūsų chorai, kurie dalyvauja jau ne pirmą sykį, iš tiesų tobulėja išraiškos ir atsipalaidavimo prasme, o tie, kurie atvyksta pirmą kartą – jau turi iš ko mokytis“, – progresu džiaugiasi festivalio koordinatorė.
Atrodo, kad gospelo muziką, kuri atsirado ir po pasaulį išplito iš JAV, vis atviriau priima ir Lietuvos bažnyčios. „Vilnius Gospel“ festivalis – vienas tų reiškinių, supažindinančių ir plečiančių požiūrį apie šią muziką. „Pradėjome nuo Visų Vilniaus Šventųjų bažnyčios, paskui pastebėjau, kad gospelus vis labiau pripažįsta ir laiko lygiavertiška tai muzikai, kuri bažnyčiose skamba įprastai“, – pokyčius vardija N. Verbickienė. Bernardinų bažnyčioje choras gospelus gieda ir liturgijoje, taip pat ir kitose bažnyčiose vis dažniau skamba instrumentinė, krikščioniškojo roko muzika, atliekama su gitaromis ir būgnais. Festivalio koordinatorė reziumuoja, jog gospelai kasmet atranda vis daugiau erdvių, o svarbiausia – klausytojų ir giedotojų.
