550 tūkst. litų R. S. neįtraukė į veiklos nevykdančios įmonės buhalterinę apskaitą ir didesnę pinigų dalį panaudojo ne įmonės, o asmeninėms reikmėms.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdyba kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu įgijus daugiau nei pusę milijono litų įtariamas 53-ejų metų vilnietis R. S.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. S. kito asmens vardu nupirkęs Vilniuje registruotos bendrovės akcijas, kompiuteriu suklastojo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė dirba pelningai, o pusmečio apyvarta siekia 12 mln. litų, nors realiai tik ką savininką pakeitusi bendrovė jokios veiklos nevykdė ir negavo jokių pajamų, teigiama FNTT pranešime.
Siekiant apgauti šie suklastoti dokumentai buvo pateikti elektros darbus atliekančiai bendrovei, sutikusiai paskolinti 550 tūkst. litų R. S. valdomos bendrovės apyvartinėms lėšoms finansuoti. Paskolą suteikusi bendrovė per kelis mėnesius į R. S. valdomos bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke pervedė 550 tūkst. litų.
Nustatyta, kad gautų 550 tūkst. litų R. S. neįtraukė į veiklos nevykdančios įmonės buhalterinę apskaitą ir didesnę pinigų dalį panaudojo ne įmonės, o asmeninėms reikmėms. R. S. gautą 550 tūkst. litų paskolą, pasinaudodamas internetinės bankininkystės paslaugomis, išskaidė į mažesnes sumas, jas internetu pervedė į dar trijų jo valdomų ir jokios veiklos nevykdančių bendrovių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, imituodamas atsiskaitymus už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes.
FNTT tyrėjai nustatė, kad R. S. valdomos įmonės buvo įsigytos kitų asmenų vardu, o direktoriais paskiriami Darbo biržoje registruoti asmenis. Pastarieji, tikėdamiesi gauti darbą, sutikdavo pasirašyti dokumentus dėl jų skyrimo į pareigas, nuvykti į banką ir įmonių vardu atidaryti sąskaitas bankuose.
Vėliau R. S. iš jų paimdavo banko dokumentus, elektroninės bankininkystės slaptažodžius bei kodų generatorius ir dingdavo. Dėl šios priežasties į bendrovių direktorius paskirti asmenys buvo įregistruojami Juridinių asmenų registre, o R. S. duomenų nebuvo jokiuose registruose ar banko dokumentuose.
R. S. iš tokių bendrovių sąskaitų, į kurias buvo pervesti pinigai, išimdavo grynuosius pinigus ar apmokdavo sąskaitas už jam asmeniškai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir Vilniaus miesto centre esančio buto, kuriame gyveno, išlaikymą.
Atskleista, kad R. S. 130 tūkst. litų panaudojo atlygindamas ankstesniais įvykdytais nusikaltimais padarytą turtinę žalą fiziniam asmeniui, 8 tūkst. litų sumokėjo savo mažamečio sūnaus išlaikymui, nors lėšos berniuko motinai buvo pervedamos iš vienos R. S. valdomų bendrovių sąskaitų kaip darbo užmokestis.
Ikiteisminio tyrimo metu FNTT tyrėjai atliko kratas R. S. gyvenamojoje vietoje ir virtuvės bare aptiko slėptuvę, kurioje R. S. laikė grynuosius pinigus, jo valdomų ir jokios veiklos nevykdančių bendrovių antspaudus, elektroninės bankininkystės slaptažodžių korteles bei kodų generatorius.
Baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, perduota nagrinėti Vilniaus 1-ajam apylinkės teismui. R. S. už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
