Vis dar neaišku, kodėl išaugo kai kurių namų šildymo sąskaitos.
Vilniaus savivaldybės komisija baigė tyrimą dėl išaugusių šildymo sąskaitų, tačiau tikslių atsakymų nepateikė. Vicemeras Romas Adomavičius sakė, kad paaiškinti, kodėl šiluma brango beveik 6 tūkst. daugiabučių, įmanoma. Tačiau, kodėl dar maždaug 500 namų gyventojai lapkritį gavo gerokai didesnes sąskaitas, valdininkams išsiaiškinti nepavyko. Įminti šildymo sąskaitų detektyvo nepadeda ir nepriklausomi energetikos ekspertai.
Pasak vicemero R. Adomavičiaus, 1900 namų šilumos suvartota lapkritį mažiau nei 2010 metų lapkritį.
1164 namuose šilumos suvartota iki 10 proc, 997 pastatuose – daugiau kaip 10 procentų. Iš jų 490 daugiau šilumos suvartojo dėl karšto vandens nedeklaravimo. Karštam vandeniui paruoštą šiluma buvo deklaruota kaip šiluma, skirta namo šildymui.
„507 namuose surinktus duomenis savivaldybei paaiškinti sunku“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Adomavičius.
Savivaldybės ekspertų komisijos vadovas Valdas Lukoševičius pripažino, jog 507 namų šilumos suvartojimo padidėjimo iki 30 proc. „Vilniaus energijos“ pateikti duomenys paaiškinti negali.
Pirmadienį Valstybinė energetikos komisija (VEI) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir kitas valstybės institucijas, prašydama jas inicijuoti ir atlikti atitinkamus tyrimus dėl padidėjusio šilumos suvartojimo Vilniaus mieste.
VEI ištyrė, kad sąskaitos už lapkričio mėnesį buvo pateiktos vidutiniškai 11,5 proc. didesnės, nei pateiktos 2010 m. lapkritį. Šilumininkai teisinosi, kad taip atsitiko dėl to, kad į sąskaitas buvo įrašytos kelios paskutinės spalio mėnesio dienos.
Vieni kaito, kiti šalo
Nuo praėjusių metų lapkričio šilumos punktų priežiūra buvo perduota namų administratoriams. Greičiausiai tų 507 namų Vilniuje šilumos tinklų prižiūrėtojai tinkamai nesureguliavo šilumos punktų. VEI pripažino, kad ištyrus pastatus, kuriuose šilumos suvartojimas labai išaugo, nustatyta, kad 74 proc. jų buvo pasikeitęs prižiūrėtojas.
Pagal higienos normas šildymo sezono metu temperatūra gyvenamose patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos. Ką daryti, jei temperatūra siekia 24-25 laipsnius ar kaip tik yra per žema?
VEI atstovė Milda Levandraitytė tokiu atveju pataria kreiptis į namo prižiūrėtoją, kuris rūpinasi namo šilumos ūkiu.
„Paprastai namo prižiūrėtojai įsiklauso į gyventojų skundus. Jei taip nenutinka ir skundai pasiekia Valstybinę energetikos inspekciją, tuomet inžinieriai inspektoriai nustato, ar patalpų temperatūra atitinka higienos normas. Jei ji aukštesnė, ar žemesnė – namo prižiūrėtojui surašomas nurodymas sureguliuoti temperatūrą“, – sakė M.Levandraitytė.
Ekspertai prieštarauja vieni kitiems
Ar šilumos punkto prižiūrėtojas gali daryti įtaką šildymo sąskaitai? Ekspertų nuomonės šiuo klausimu skiriasi.
Nepriklausomas energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas įsitikinęs, kad namų šilumos sistemų prižiūrėtojai gali reguliuoti namui tiekiamos šilumos kiekį ir taip daryti įtaką šildymo sąskaitoms.
„Dėl išaugusių šildymo kainų kalta ne tik „Vilniaus energija“. Jei gyventojai paspaustų šilumos sistemų prižiūrėtojus, kad jie tinkamai reguliuotų temperatūrą visame name, kad niekas nekaistų ir nešaltų, kad galbūt šiek tiek prisuktų šildymą naktį, tuomet sąskaitos būtų mažesnės.
Juk degalinė neatsakinga už tai, kiek degalų sudegina vairuotojas“, – pavyzdį pateikia R.Zabarauskas.
Visiškai priešingai kalba kitas nepriklausomas energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas. Jis tikina, kad šilumos punktų prižiūrėtojai šildymo sąskaitoms jokios įtakos daryti negali.
„Šildymo punktuose įrengta moderni programinė įranga, kuri gali reguliuoti parodymus, nepriklausomai nuo temperatūros.
Visiškas nesusipratimas turėti administratorių institutą, kai sąskaitas išrašo šilumos tiekėjas kiekvienam butui atskirai. Jeigu šilumos tiekėjas išrašytų sąskaitą administratoriui, o administratorius – kiekvienam butui, tada visa tai turėtų prasmę. Dabar administratorius neturi jokio tiesioginio ryšio su sąskaita. Ar jis prisuka, ar neprisuka šilumos, moka ne jis, o buto savininkas. Daugiau niekur pasaulyje nėra tokios sistemos kaip Lietuvoje“, – sako V.Sidzikauskas.
Eksperto manymu, šildymo kainų detektyvas turėtų būti sprendžiamas valstybės lygiu. Tačiau, pasak jo, institucijos, kurios atsakingos už šilumos ūkio priežiūrą, neturi reikiamos kompetencijos.
„Niekas negali patvirtinti, ar šildymo kainos yra reguliuojamos, ar ne, tai ir yra problema. Šioje situacijoje labai svarbi politinė valia ir atsakomybė. Yra pasaulyje ekspertų, kurie galėtų ištirti susidariusią situaciją“, – įsitikinęs V.Sidzikauskas.
