Maskarponės sūrio pyragas, pagardintas šviežiomis braškėmis.
Kur „skaniai“ praleisti vakarą? Kokį restoraną pasirinkti pirmajam pasimatymui, verslo vakarienei ar šurmulingam susitikimui su draugais? Šie klausimai seniai nedavė ramybės, todėl perkračiau galvoje visus geriausius sostinės restoranus ir nusprendžiau visuose juose apsilankyti, o įspūdžiais pasidalyti. Kviečiu į pirmąją kelionę. Tikiuosi, kad pasigardžiuodami pažinę Lietuvą, dar galėsime vieni kitiems palinkėti „skanaus“. Tačiau neužbėkime įvykiams už akių…
„VAPIANO“
Šis restoranas labiausiai džiugina itališko maisto gerbėjus. Pagaliau ir lietuvio gomurys gali pajusti tikros itališkos picos, stulbinamos įvairovės makaronų ar itališkų desertų skonį. Valio – Lietuva turi savo Italiją!
Meniu. Tikra itališka virtuvė. Baras. Išskirtiniai kokteiliai, sukurti tik šio restorano lankytojams. Gausus įvairių rūšių arbatos ir vyno pasirinkimas. Interjeras. Nuostabios šiltos kreidinės lentos dekoracijos suteikia šiai vietelei žaismingumo ir kūrybiško jaukumo. Muzika. Garsinis fonas vos girdimas, tačiau muzikos ir nepasigedau. Štai ką reiškia, kai susikoncentruoji į maistą!
Aptarnavimas. Personalas stengiasi kuo daugiau šypsotis. Nors mes, lietuviai, nesame pratę prie šypsenų, malonus šypsnys rengiantis pietauti ar vakarieniauti (ir apmokant sąskaitą) labai maloniai nuteikia. Vieta automobiliui. Prekybos centro „Europa“ aikštelėje. Kainos ir kokybės santykis. Kaip žinome, už kokybę reikia mokėti. Ši taisyklė galioja ir čia. Nusiteikite patuštinti piniginę. Paguoda – Italijoje už panašią vakarienę sumokėtumėte gerokai daugiau… Beje, lankytojų šiame restorane netrūksta.
Pliusai. Maistas visada toks pat, nėra jokių interpretacijų ir netikėtumų. Minusai. Nepatariu vykti labai išalkusiems – laukiant kai kurių patiekalų dažnai tenka pastoviniuoti eilėje. Jei turite nugaros problemų, dairykitės kėdžių su atlošais ir, pamatę tokią, kuo greičiau stverkite – šių ne tiek daug. Išskirtinumas. Galimybė čia pat raškyti lapelius nuo prieskoninių augalų, augančių ant stalo išrikiuotuose vazonėliuose, ir gardinti jais savo patiekalą. Mane sužavėjo, kad galėjau išsinešti turbūt skaniausią ir idealiai paruoštą klasikinį itališką desertą panna cotta namo su stiklainiuku (palikęs 15 litų užstatą), o karštas patiekalas ar salotos pakuojamos į tikrai stilingą plastikinį indelį. Ne gėda su tokiu ir į svečius nuvykti! Viskas apgalvota iki smulkmenų. Išvada. Gera vieta pasisėdėti su draugais.
„KITCHEN“
Jausmas – kaip pas mamą, nors kartais atrodo, kad vakarienę ruošė tėtis. Turiu omenyje, kad aplinka ir maistas nuteikia kūrybiškai, tik vis išlenda koks kazusas. Atleidžiame naujokams ir giriame juos už tai, kad nenorėjo būti dar viena „madinga“ vyninė.
Meniu. Europietiška virtuvė. Baras. Ne ypač gausus, tačiau kruopščiai apmąstytas gėrimų ir vyno rūšių pasirinkimas, siunčiantis žinutę, kad rinksitės kokybę, o ne kiekybę. Interjeras. Neįprastas lietuviams skandinaviškas minimalizmas, sufleruojantis valgytojams, kad maistas (ir priešais sėdintis kompanionas), o ne aplinka yra svarbiausia. Minimalizmas vakarienės netrikdo ir neerzina. Anksčiau čia buvęs restoranas „Pegasus“ buvo kur kas šaltesnis… Muzika. Tiesiog gera ir lengva. Lounge stiliaus ar, neduokdie, rusiškų ritmų neišgirsite.
Jautiesi „savas“, be to, prie staliuko dažnai prieina pats restorano šeimininkas ir teiraujasi, ar viskas gerai, ar ko netrūksta.
Aptarnavimas. Dar tik mokosi, tačiau kelios padavėjos iš tiesų yra nepakartojamos (vien dėl jų verta grįžti – pastaba vyrams). Vieta automobiliui. Opiausias klausimas. Visi žinome, kiek kainuoja palikti automobilį valandai Didžiojoje gatvėje… Kainos ir kokybės santykis. Turint omenyje, kad restoranas įsikūręs pačioje sostinės širdyje, kainos nesikandžioja (ne taip gaila palikti automobilį aikštelėje).
Pliusai. Jautiesi „savas“, be to, prie staliuko dažnai prieina pats restorano šeimininkas ir teiraujasi, ar viskas gerai, ar ko netrūksta. Tai nuteikia maloniai, skatina pasijusti europietiškai. Minusai. Dar reikia tobulinti meniu. Išskirtinumas. Neįprastas lietuvio akiai interjeras, stiklinės ir įrankiai. „Mažos dovanėlės sustiprina draugystę“ – taip buvo parašyta lapelyje, kurį gavau po vakarienės su draugais. Iššifruoju: kitą kartą atėjus su ta pačia kompanija, restoranas pavaišins buteliu Prosecco. Laiku ir vietoje įteikta „pakiša“ tikrai intriguoja ir žavi, nors šios galimybės dar neišnaudojau. Išvada. Įdomi ir tinkama vieta romantiškam pasimatymui ar susitikimui su draugų kompanija, rengiantis vakarėliui naktiniame klube.
„GREEN HALL“
Išskirtinė vieta ant upės kranto. Dėmesys lankytojui, tačiau trūksta meilės patiekalams ir jaukumo.
Meniu. Europietiška virtuvė. Galima rasti ir picų, ir gurmaniškų patiekalų. Kartais net ne aišku, ar atsidūrei picerijoje, ar vakarieniauji gurmaniško maisto restorane. Baras. Labai ryškus (gal net per daug), nors gėrimų pasirinkimas nėra labai gausus. Interjeras. Įdomus urbanistinis sprendimas, bet truputį nejauku, jei lankytojų nėra daug. Romantiškai nuteikia toršerai ir žvakės. Muzika. Neįkyri lounge stiliaus.
Stalai užtiesti medžiaginėmis staltiesėmis, bet vaizdą truputį gadina popierinės servetėlės.
Aptarnavimas. Padavėjai dirba labai profesionaliai: turi savo nuomonę, bet įkyriai jos neperša, atkaklūs ir stengiasi, kad tikrai būtų jauku. Priėmę užsakymą, dar kartą viską pasitikslina, pakartoja, detalizuoja, jei reikia – paaiškina. Vieta automobiliui. Įrengta puiki stovėjimo aikštelė, privažiuoti galima prie pat durų. Kainos ir kokybės santykis. Kainos prieinamos, nors iš pradžių taip neatrodė.
Pliusai. Įdomus ir įvairus meniu. Galima pasislėpti nuo pažįstamų beveik miesto centre. Minusai. Juntama verslo centro kaimynystė. Stalai užtiesti medžiaginėmis staltiesėmis, bet vaizdą truputį gadina popierinės servetėlės. Ne itin estetiškai nuteikia „brendintos“ mineralinio vandens ir vyno taurės. Išskirtinumas. Pastato eksterjeras ir vieta. Išvada. Gera vieta pasislėpti nuo miesto šurmulio ir suvalgyti didelę porciją à la „Cezario“ salotų arba braškių desertą už tikrai gerą kainą. Jaučiau, kad tądien virtuvėje dirbo moteris (padavėja tai patvirtino), nes visos lėkštės „pražydo“ tam tikrais ornamentais, nors tai tikrai nebuvo būtina.
„WALL ST.“
Puiki vieta, kai norisi „kažko“. Čia kiekvienas gali pabandyti tapti kulinaru (tie sa, ne visada rezultatas bus be priekaištų). Paaiškėja, kad ne taip paprasta pačiam susikurti patiekalą, nebent manote, kad saldžiarūgštis ar sojų padažas yra pagrindiniai stalo orkestro instrumentai.
Meniu. Nepaprastai įvairi europietiška virtuvė. Yra galimybė pasigaminti patiekalą pačiam. Baras. Gausus alkoholinių gėrimų pasirinkimas. Labai pagirtinas dalykas – arbata šilkiniuose maišeliuose. Interjeras. Pagrindinis restorano akcentas – baras, besidriekiantis beveik per visą pirmą aukštą. Interjeras gana šaltas, apšvietimas neįkyrus. Muzika. Lounge stiliaus, vos girdima.
Krėslų atlošai tokie aukšti, kad nematai ir nejauti, kiek žmonių restorane.
Aptarnavimas. Kartais jautiesi stebimas, tačiau aptarnavimo kokybė verta pagyrų. Vieta automobiliui. Verslo centro „Verslo burės“ arba prekybos centro „Europa“ stovėjimo aikštelėse. Kainos ir kokybės santykis. Didelis pasirinkimas.
Pliusai. Galimybė pasireikšti tiems, kurie nori pabūti virtuvės meistrais. Minusai. Krėslų atlošai tokie aukšti, kad nematai ir nejauti, kiek žmonių restorane. Aplinkos nepajusite, tačiau jei trokštate privatumo – ši vieta kaip tik jums.
Išskirtinumas. Mano jau minėta galimybė pačiam susikurti ne tik vakarienės, bet ir pietų patiekalą. Patys alkaniausi gali pasirinkti variantą „be stabdžių“ ir už 70 litų visą dieną valgyti, kiek lenda. Išvada. Puiki vieta verslo pietums ir netradicinė erdvė susibėgti draugams.
