Panevėžio apylinkėms negalint pasigirti poilsiautojus viliojančiais vandens telkiniais, vietos turizmo vystytojai bando parodyti, kad lygumų kraštas tinka ne tik šventėms, bet ir atokvėpiui nuo didmiesčių ar ieškantiesiems sveikatinimo pramogų.
Karsakiškio seniūnijoje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos savininkas Dainius Januškevičius atkreipia dėmesį, jog pastaruoju metu gerokai sumažėjo užsakymų asmeninėms šventėms.
Sodyboje gerokai mažiau organizuojama anksčiau bene pagrindiniu pajamų šaltiniu buvusių vestuvių, tačiau jas keičia kitokie užsakymai.
„Mūsų sodybai jau dvidešimt metų, tad galime palyginti. Dabar kaimo turizmo sodybą užsako giminių susitikimams ir tokių užsakymų tikrai nemažai. Net stebiuosi“, – sako verslininkas.
Tokių suėjimų jis nevadina šventėmis – tai ne jubiliejai, krikštynos ar vestuvės.
D. Januškevičiaus teigimu, jau nuo pat veiklos pradžios Panevėžio kraštas poilsiautojų gausa nesidžiaugė.
Nors sodybos šeimininkai siūlo įvairių pramogų, net aptvarą su elniais, tačiau pripažįsta: tokiais dalykais privilioti turistus ar poilsiautojus nėra paprasta.
„Nesame nei Molėtai, nei Zarasai, kur daug ežerų, nesame ir pajūris. Nesvarbu, kad kaimo turizmo sodybos yra paprastai prie upės ir siūlo įvairias pramogas. Tai ne tas pats, kas ežeras ar jūra, nors poilsiauti kaimo turizmo sodyboje pigiau“, – sako D. Januškevičius.
Jo sodyboje vasarą dažniausi svečiai kelioms paroms apsistoję į Lietuvą grįžę emigrantai. Panevėžio krašte mėgsta poilsiauti ir kaimynai šiauliečiai. Paprastai jie atvyksta penktadienį, o išvyksta sekmadienį.
„Kad iš Panevėžio važiuotų į kaimo turizmo sodybą ir leistų savaitgalį, pasitaiko retai. Negaliu sakyti, kad jų visai nebūna, bet per metus – keli. Atvažiavę sako, kad nori pabėgti iš miesto“, – pasakoja verslininkas.
Anot jo, tokie poilsiautojai į kaimo turizmo sodybą atvyksta bet kuriuo metų laiku.
Duoną pelno iš stovyklautojų
Krekenavos regioninio parko teritorijoje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos administratorius Žydrūnas Račkauskas tvirtina klientų stoka nesiskundžiantis.
Čia dažni užsakovai sveikatingumo stovyklų organizatoriai, ieškantys sodybos savo vedamiems jogos, meditacijos savaitiniams užsiėmimams. Tokie stovyklautojai ieško ramios, atokios vietos, žygiuoja ir į mišką, prie upės.
„Dažniausiai atvažiuoja didesnėmis grupėmis, pavienių poilsiautojų sulaukiame mažiau“, – sako Ž. Račkauskas.
Jo manymu, poilsį kaimo turizmo sodyboje renkasi tie, kuriems atsibodo važiuoti prie jūros ar ežerų.
Pasak verslininko, į ką pasidairyti yra ir Panevėžio krašte, ypač vaizdingose Krekenavos apylinkėse.
„Tikrai yra ką apžiūrėti apsistojus vienai-dviem dienoms, ilgesniam laikui gal ir nelabai būtų ką“, – svarsto Ž. Račkauskas.
Administratorius pastebi, kad po karantino pasikeitė situacija kaimo turizmo versle. Sodybose gerokai rečiau aidi pobūvių šurmulys, kas iki pandemijos būdavo įprasta bene kiekvieną savaitgalį.
Baidarininkai vėluoja
Turistų dar laukia ir Panevėžio rajono upėmis žygius organizuojantys baidarininkai.
Vienas jų, Gediminas Ambraška sako vasarai jau turintis gana daug užsakymų, tačiau jie pasipylė neseniai – iki praėjusio savaitgalio laikėsi visiškas štilis.
„Baidarininkai galėjo plaukti, buvo šilta, bet niekas nejudėjo“, – vėluojančiu šiųmečiu sezonu stebisi G. Ambraška.
Jis svarsto, kad įtakos galėjo turėti brangus šildymas žiemą, didelės elektros, kuro kainos.
„Dabar nebereikia mokėti už šildymą, atpigo elektra, kuras ir žmonėms jau atsirado papildomų pinigų pramogoms“, – svarsto G. Ambraška.
Keliauti baidarėmis siūloma Nevėžio ir Lėvens upėmis. Užmiestyje, šalia kelio į Šiaulius įsikūręs verslininkas baidares nuomoja jau dešimt metų. Pradžioje apie šią paslaugą žinojo tik panevėžiečiai, vėliau klientų ratas plėtėsi.
Traukia iš visos Lietuvos
G. Ambraška pasakoja dabar labai daug klientų sulaukiantis ir nuo Šiaulių pusės – Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo, Šeduvos. Panevėžietis svarsto, jog kaimynai irgi nelabai turi savų upių, o plaukti populiariąja Dubysa greičiausiai jau pabodo.
„Dabar maždaug pusė klientų yra panevėžiečiai, o kita pusė – iš visos Lietuvos“, – skaičiuoja verslininkas.
Panevėžio rajoną vagojančios upės tinkamos baidarėms, tačiau, pasak žinovo, daug kas priklauso ir nuo metų. Lėvuo antroje vasaros pusėje nusenka ir apželia žolėmis, Nevėžis – vandeningesnis.
Verslininkas nuomoja ne vien baidares, bet ir turi pykčio kambarį, nuomoja kubilus, pirtis, pobūvių salę. Pastaroji iš karto po Naujųjų kurį laiką visai nepaklausi, tačiau vasarą paprastai vėl būna užimta.
G. Ambraškos pastebėjimu, dabar paauglių gimtadieniams, mergvakariams, bernvakariams labai populiaru užsakyti pykčio kambarį. Renginių organizatoriai nuomojasi ir teritoriją darželinukų, ketvirtokų ir kitų klasių mokinių išleistuvėms.
