Tarsi atokiame kaime prie žvyruotų gatvių dešimtmečius gyvenantys Rožyno kvartalo gyventojai laidoja viltį, kad valdžios rūmuose sprendimai gali būti priimami be užkulisinių susitarimų. Žadėjusi šįmet Rožyne išasfaltuoti devynias gatves, Savivaldybė kelininkus atsiųs į septynias. Kodėl už borto lieka vienos seniausių ir nemažą gyventojų koncentraciją turinčios kvartalo gatvės?
Rožyno mikrorajono gatvių asfaltavimas čia gyvenančiųjų aistras kursto jau keletą metų. Žmones stebina, kad Savivaldybė, užuot nuosekliai asfaltavusi gatves, kelininkus siuntinėja iš vieno mikrorajono galo į kitą. Asociatyvi „Sekundės“ archyvo nuotr.
Paliko prie suskilusios geldos
Aukštaitijos sostinėje tarsi atokiame kaime prie žvyruotų gatvių dešimtmečius gyvenantys Rožyno kvartalo gyventojai laidoja viltį, kad valdžios rūmuose sprendimai gali būti priimami be užkulisinių susitarimų. Žadėjusi šįmet Rožyne išasfaltuoti devynias gatves, Savivaldybė kelininkus atsiųs tik į septynias. Už borto liko ne nuošalios, naujos ir dar menkai apgyvendintos, bet vienos seniausių ir nemažą gyventojų koncentraciją turinčios žvyruotos kvartalo gatvės. Valdininkai teisinasi, jog tvarkomų gatvių sąrašas galėjo būti dar trumpesnis, nes net septyniuose konkursuose gatvėms asfaltuoti dalyvavusi viena ir ta pati įmonė užsiprašiusi už darbą daugiau, nei Savivaldybė tam buvo numačiusi.
Kriterijai neaiškūs
Aguonų ir Jurginų gatves jungiančių pirmojo ir antrojo skersgatvių gyventojai ironizuoja, kad neturėtų stebėtis, kodėl aplinkinės gatvės šią vasarą bus asfaltuojamos, o jų – ne.
„Savivaldybė skelbia asfaltuojanti gatves, o čia gi skersgatviai“, – juokavo Aguonų pirmajame skersgatvyje sutikta praeivė.
Kodėl kelininkų technika, pervažiavusi abu skersgatvius, sustos gretimose gatvelėse, gyventojai atsakymo bandė ieškoti valdžios rūmuose. Tačiau, pasak 2-ojo skersgatvio gyventojos Vitalijos Vaicekauskienės, net ir pas merą neišgirdo argumentuoto atsakymo, kodėl mažiau gyventojų turinčios ir naujesnės Rožyno gatvės remontuojamos, o jų – aplenkiamos.
„Pagal visus kriterijus asfaltuojamos turi būti pačios seniausios, daugiausia gyventojų turinčios gatvės. Panevėžyje šitie kriterijai negalioja. Mūsų skersgatviuose po dvidešimt tris namų ūkius, o asfaltuojamos gatvės, kur tik vienuolika dvylika namų“, – kraipo pečius V. Vaicekauskienė.
Neturi užtarėjo
Žmones glumina ir Savivaldybės valdininkų suprantamas ūkiškumas. Vidury numatytų šią vasarą asfaltuoti gatvių paliktus žvyruotus skersgatvius Savivaldybė pažadėjo sutvarkyti kitąmet.
„Dirbama atvirkščiai – per naują asfaltą vėl važiuos sunkioji technika. Ūkiškas žmogus taip nesugalvotų“, – konstatuoja V. Vaicekauskienė.
Gyventojų abejones dėl užkulisinių susitarimų kursto tai, kad pagal Savivaldybės tarybos prieš keletą metų patvirtintus asfaltuoti būtinų gatvių kriterijus abu Aguonų gatvės skersgatviai buvo įtraukti į pirmąsias pozicijas.
„Nenorom peršasi mintis, kad mūsų skersgatviuose negyvena tas, kas reikia. O gal mus skriaudžia dėl praėjusių metų gale sukelto skandalo?“ – paaiškinimo ieško V. Vaicekauskienė.
Gyventojai triukšmą pernai sukėlė, kai tuomečiai Savivaldybės vadovai, ruošdamiesi rinkimams, paskelbė per kadenciją mieste išasfaltavę 43 gatves. Tarp tokių buvo išvardytos ir žvyruotos. Už tokį neapsižiūrėjimą gyventojai valdininkams užkūrė tikrą pirtį.
Nulėmė tik kaina
Už Europos Sąjungos paramą planuojamų asfaltuoti 43 miesto gatvių sąrašą Savivaldybė patvirtino dar 2010-aisiais. Europinių lėšų pakako tik 33. Joms išasfaltuoti prireikė 7,3 mln. litų. Gyventojai buvo raminami, esą likusios dešimt įtrauktos į rezervą ir asfalto sulauks, kai bus skirstomos lėšos iš naujojo Europos Sąjungos finansavimo Lietuvai laikotarpio.
Valdininkai teisinasi, kad Jurginų ir Aguonų gatves jungiantys du skersgatviai iš šią vasarą suplanuotų išasfaltuoti gatvių sąrašo eliminuoti dėl per didelės darbų kainos. Dulkėse dūstančių gyventojų toks argumentas neįtikina. U. Mikaliūno nuotr.
Neapsikentę dulkių Ramunių gatvės skersgatvio gyventojai sutiko patys prisidėti, kad jų gatvelėje bent jau būtų išpiltas frezuoto asfalto sluoksnis.
Šįmet paaiškėjus, kad Europos Sąjunga nebeskirs paramos Lietuvos miestų žvyrkeliams, Savivaldybė tam atseikėjo 269,5 tūkst. eurų iš Kelių direkcijos gautų lėšų. Miesto ūkio skyriaus specialistės Loretos Babilauskienės teigimu, tokios sumos pakako tik septynioms gatvėms išasfaltuoti. Kurias iš devynių išbrokuoti, anot specialistės, sprendė komisija, sudaryta ne tik iš Savivaldybės specialistų, bet ir policijos pareigūnų.
„Komisija važiavo, vertino visas devynias gatves. Visos jos vienodo lygio, tarp jų nebuvo nei pastebimai geresnių ar blogesnių. Todėl apsispręsta atrinkti pagal projektuose nurodytas sąmatas“, – teigė L. Babilauskienė.
Pagal prieš penketą metų parengtus projektus, Aguonų gatvės pirmojo skersgatvio išasfaltavimas atsieitų 64,5 tūkst. eurų, antrojo – 72,9 tūkst. eurų. Kitų septynių gatvių rekonstrukcija projektuose įvertinta nuo 30 iki 48 tūkst. eurų.
„Projektų vertės skirtumas toks didelis, kad nusveria visus kitus kriterijus – ir gatvių ilgį, gyventojų skaičių“, – tvirtina specialistė.
Laimėjo be konkurencijos
Ir septynių atrinktų gatvių rekonstrukcija Savivaldybei kainuos kur kas brangiau, nei buvo apskaičiuota projektuotojų.
Nors atrinktoms gatvėms išasfaltuoti buvo skelbta po atskirą viešųjų pirkimų konkursą, visuose septyniuose dalyvauti panoro viena ir ta pati įmonė – „Panevėžio keliai“. Neturėdami konkurentų rangovai padiktavo savo žaidimo taisykles. Už darbus verslininkams užsiprašius daugiau, nei buvo numatyta, septynių gatvių išasfaltavimas Savivaldybei pabrango maždaug 100 tūkst. eurų. Pasak L. Babilauskienės, tiek teko pridėti duobėtų, miesto gatvių remonto sąskaita.
„Nebenorėjome atsisakyti asfaltuoti dar vienos gatvės, bet nuskriaudėme visus miesto gyventojus, nes duobėms lopyti lėšų liko mažiau. Specialiai skelbėme ne vieną konkursą visoms septynioms asfaltuoti, o kiekvienai atskirai, kad pritrauktume daugiau rangovų, bet vis tiek dalyvavo tik vienas“, – sako specialistė.
Savivaldybė su „Panevėžio keliais“ sutartį planuoja pasirašyti šiomis dienomis.
Už 367 tūkst. eurų per trejetą mėnesių bus išasfaltuotos Šilelio gatvė, Saulėtekio gatvė (nuo 2A iki 14), Vijoklių gatvė, A. Baranausko gatvė (nuo Bijūnų iki Aguonų gatvės), Kirtimų gatvė (nuo Kirtimų gatvės 6 iki J. Elisono gatvės), Miško gatvė (nuo Bijūnų iki Aguonų gatvės) ir Vyturio gatvė (nuo Vyturio gatvės 34 iki 50A).
Valdininkus kaltina nežinant kainų
Be konkurencijos Savivaldybės užsakymą septynioms gatvėms išasfaltuoti gavusių „Panevėžio kelių“ atstovė spaudai Rasa Čiapienė teigia, jog Savivaldybė turėtų padaryti išvadas, ar pati teisingai apskaičiuoja preliminarias kainas. Esą verslininkų į kainą įskaičiuota pelno dalis tesiekia 2 proc., o visa kitą sudaro atlyginimai darbuotojams, medžiagų gamybos sąnaudos, mokesčiai valstybei, atsiskaitymai su subrangovais.
„Dėl kiekvienos gatvės buvo skelbti vieši konkursai. Bet kuri kelių statybos bendrovė galėjo teikti savo siūlymus su savo kaina. Jei Savivaldybė apskaičiavo per mažai lėšų, gal jos specialistams trūksta kompetencijos nustatyti realias rinkos kainas?“ – klausia R. Čiapienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
