Kaip prisikasti prie „Snoro“ sąskaitose įšaldytų pinigų? Aprimus po 500 litų per parą atsi-imančių gyventojų galvos skausmui, aklavietėje liko verslas ir didelėmis banko palūkanomis susivi-liojusios savivaldybės.
Gresia likti be algų
Kaip prisikasti prie „Snoro“ sąskaitose įšaldytų pinigų? Aprimus po 500 litų per parą atsiimančių gyventojų galvos skausmui, aklavietėje liko verslas ir didelėmis banko palūkanomis susiviliojusios savivaldybės.
„Absurdas, tragedija, baisu“, – susiklosčiusią situaciją įvertino Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
„Snoro“ sąskaitoje liko įšaldyta per 2 mln. litų rajono Savivaldybės pinigų. Gruodžio pradžioje juos planuota išmokėti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams, socialinėms pašalpoms.
Savivaldybė išsiuntė prašymus Vyriausybei ir Finansų ministerijai nuimti apribojimus per „Snorą“ atliekamoms finansinėms operacijoms. Jei to nebus padaryta, rajono meras neslepia, kad gyventojų laukia liūdnos pasekmės.
Kol kas Savivaldybės milijoninio indėlio ateitis miglota. Pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, apdrausti yra juridinių ir fizinių asmenų indėliai tik iki 345 280 litų (100 000 eurų). Per 1,5 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų likimas kol kas visiškai neaiškus.
Iš 89 mln. litų per metus išgyvenanti rajono Savivaldybė, anot P.Žagunio, norėdama padidinti savąjį iždą neturėjo kitos išeities, kaip pasinaudoti „Snoro“ paslaugomis. Užuot laikinai laisvas biudžeto lėšas laikiusi einamojoje sąskaitoje, Savivaldybė nusprendė iš jų užsidirbti ir taip padidinti rajono iždą.
Kaip reikalauja teisės aktai, buvo atlikta bankų apklausa ir pasirinktas didžiausias palūkanas siūlęs „Snoras“.
„Jei būtume pasirinkę kitą banką, turbūt būčiau į kalėjimą sėdęs dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų“, – pažymi P.Žagunis.
Labiausiai merą stebina, kad nebuvo matyti jokių ženklų, pranašaujančių „Snoro“ griūtį. Maža to, dar vos savaitę prieš banko nacionalizavimą paskelbtuose reitinguose „Snoras“ atsidūrė antroje pagal patikimumą vietoje.
Be to, dar vasarą Lietuvos bankas aiškino, kad visi šalyje veikiantys komerciniai bankai yra mokūs.
Laimėjo apdairūs
Rugpjūčio viduryje patikėjusi 2 mln. litų indėlį su Rusijos oligarchais siejamam bankui, per keturis mėnesius rajono Savivaldybė turėjo uždirbti apie 30 tūkst. litų palūkanų.
„Pinigus planavome atsiimti gruodžio pradžioje. Jie skirti Savivaldybei pavaldžių įstaigų asignavimams – atlyginimams, atsiskaityti už komunalines paslaugas, socialinėms pašalpoms. Nebe pirmus metus Savivaldybė šitaip papildomai užsidirbdavo iš palūkanų – jei tik turėdavome laisvų pinigų, ir padėdavom terminuotus indėlius“, – „Sekundei“ teigė Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė.
„Snoro“ sąskaitoje liko įšaldytasis ir rajono poliklinikos terminuotas indėlis. Sveikatos priežiūros įstaigos sutartis su banku baigsis vasarį.
Poliklinikos direktorė Irena Janušonienė viliasi, jog įstaiga nuostolių išvengs – indėlis neviršija draustinos 100 tūkst. eurų sumos.
„Vyriausiajai finansininkei reikėtų padėkoti už tokį apdairumą. Specialiai buvo padėtas ne didesnis indėlis, kad, jei kas, poliklinika atgautų pinigus. Dabar matome, jog laimėjo įmonės, laikančios keliuose bankuose po draustiną pinigų sumą“, – teigė I.Janušonienė.
Anot direktorės, poliklinika „Snorui“ pinigus patikėjo dėl banko pasiūlytų per 3 proc. metinių palūkanų, kai kitų bankų palūkanos nesiekė nė 2 proc.
Sutaupytus ir iš palūkanų uždirbtus pinigus planuojama išleisti įstaigos rekonstrukcijai.
Dalį rajono aptarnaujantis Velžio komunalinis ūkis negali disponuoti maždaug 30 tūkst. litų, įšaldytų „Snoro“ sąskaitoje.
Ne pelno siekiančiai įmonei, neturinčiai apyvartinių lėšų, pasak jos direktoriaus Gedimino Vilkausko, svarbus kiekvienas centas.
„Tie pinigai labai reikalingi atsiskaityti už dujas ir medžio granules katilinėms kūrenti. Kol kas esame skolingi tiekėjams ir tikimės, kad jau šiomis dienomis bus leista disponuoti sąskaita“, – „Sekundei“ teigė G.Vilkauskas.
Anot direktoriaus, dėl įmonės patiriamų nepatogumų rajono gyventojai nenukentės.
Išgelbėjo šaltasis sezonas
„Snoro“ nacionalizavimas į kampą įvarė mažąsias įmones, visus savo pinigus patikėjusias tik šiam bankui. Kai kurios perspėja neturinčios apyvartinių lėšų ir, jei nebus atnaujintos banko operacijos, jau kitą savaitę stabdysiančios veiklą, nes negali atsiskaityti nei su darbuotojais, nei su tiekėjais.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite lapkričio 23 d. „Sekundėje“.
