Padėtis – be išeities?
Gyventojai, šalia Velžio esančiame Kirkūnų kaime sumanę statyti gyvenamuosius namus, atsidūrė įstatymų gniaužtuose. O valdininkai kratosi atsakomybės ir nepriima jokio sprendimo.
Dėl detaliojo plano rengimo rajono vyriausiasis architektas juos siunčia į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą. Ten atsakoma: kol neparengtas rajono bendrasis planas, statybų pradžios teks palaukti. Kiek tas laukimas tęsis, niekas nežino, nes rajono Savivaldybė bendrajam planui rengti lėšų nėra gavusi.
Dviejų prie Velžio gyvenvietės Žemdirbių gatvės gale esančių sklypų savininkai Savivaldybės ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento valdininkų duris varsto jau kelis mėnesius. Tačiau atsakymo iki šiol nesulaukta.
Įstatymas dar griežtės
Žmonių sumanymas pradėti statybas buvo neribotam laikui atidėtas. Vienas iš sklypų savininkų, susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis, užuot pradėjęs individualaus namo statybas, vėl išvyko uždarbiauti į Norvegiją. Jį labiausiai stebino tai, kad šalia visų priemiesčio gyvenviečių sparčiai statoma, nors aiškinama, kad nėra rajono bendrojo plano. Tačiau jam net nebuvo leista pradėti rengti detaliojo plano. Išeitų, kad statytojams taikomi dvigubi standartai.
Kaip iš esmės spręsti problemą, bandė aiškintis Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis bei rajono vyriausiasis architektas Saulius Glinskis.
Jie susitiko su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovais Valdemaru Jakštu, Angele Plančiūnaite, Projektų derinimo skyriaus vadovu Valentinu Kisieliumi. V.Jakštas pabrėžė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą šalies savivaldybės ir apskritys turi parengti bendruosius planus ir tik jais remiantis gali būti išduodami leidimai statyboms.
Anot jo, į departamentą atėję žmonės tarnautojus „stato ant ausų“, nors įpareigojimų nevykdo savivaldybės. A.Plančiūnaitė pridūrė, kad rengiamos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos statyboms numatys dar griežtesnius reikalavimus.
Pavyzdys – Kaunas
P.Žagunis priminė, kad rajono bendrajam planui parengti reikėjo maždaug pusės milijono litų, tačiau lėšų Savivaldybei nebuvo skirta. Pabrangus projektavimo darbams dabar tektų išleisti galbūt ir 700 tūkstančių litų. Pasak rajono mero, situacija dabar yra tokia, kad geriausiu atveju planas gali būti parengtas tik kitų metų pabaigoje.
Meras tikino, kad rajono Savivaldybė kartu su Apskrities viršininko administracija turėtų kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo, tačiau iki kitų metų pabaigos rajono gyvenimo ir gyvenviečių plėtros negalima stabdyti.
V.Kisielius kaip išeitį pasiūlė pasekti Kauno miesto ir rajono pavyzdžiu – buvo patvirtintas šio miesto plėtros planas, o jam pritarusi Kauno rajono savivaldybė jau gali vykdyti priemiesčio gyvenviečių plėtrą. V.Jakštas mano, kad jei ir Panevėžio rajono taryba pritartų miesto plėtros planui, jis taptų rajono bendruoju planu.
Klausimai – be atsakymų
Meras P.Žagunis nurodė S.Glinskiui parengti Tarybai sprendimo projektą dėl priemiesčio gyvenviečių plėtros, tačiau V.Jakštas perspėjo, kad miesto plane Kirkūnai yra balta zona. Vadinasi, miesto projekto autoriai nenusprendė, kas šioje vietoje turėtų būti. Anot jo, ten gali būti projektuojama tik iki trijų sklypų.
Priemiesčio gyvenvietėse ir net laukuose statybos vyksta gana sparčiai. Apie tai priminus V.Kisieliui, jis atsakė, tad tas teritorijas apima bendrasis Panevėžio planas.
Tuomet kyla klausimas, kam reikėjo pateikti Kauno savivaldybių pavyzdį ir prašyti rajono Tarybos sprendimo, jei leidimai ar projektavimo sąlygos vieniems išduodamos, o kitiems – ne. Pagal aplinkosaugininkų aiškinimus išeitų, kad, rajono Tarybai nepritarus miesto plėtros planui, statybos negalėjo būti pradėtos nei Piniavoje, nei Vaivaduose, nei Staniūnuose, nei Dembavoje.
Gintautas SUBAČIUS
S.Kašino nuotr. Aplinkosaugininkai siūlė sekti Kauno pavyzdžiu ir vadovautis Panevėžio miesto parengtais planais.
