Vietoj šluotos – užimtumo programos

Nuo šio birželio planuojami pokyčiai socialinės paramos sistemoje.

Iki šiol daug kritikos sulaukusios visuomenei naudingos veiklos nebeliktų kaip pagrindinės sąlygos socialinei pašalpai gauti. Kitaip tariant, pašalpų gavėjų savivaldybės nebegalės iš karto siųsti atidirbti už tokią valstybės paramą.

Šios reformos iniciatoriai tvirtina, kad dabartinė tvarka sudaro prielaidas žmonių išnaudojimui. Todėl svarstoma pirmiausia socialinės paramos gavėjams siūlyti dalyvauti užimtumo programose ar kitose įsidarbinimą skatinančiose veiklose, o padirbėti visuomenės labui privalėtų tik tie, kurie atsisakys kitų pasiūlymų.

Taip pat numatoma išplėsti ir gyventojų grupes, kurios apskritai nebūtų kviečiamos atlikti tokių darbų.

Tačiau su socialinės pašalpos gavėjais dirbantys specialistai pažymi, kad ir dabar jiems sudaromos visos galimybės įsilieti į darbo rinką, tik dažnas tokios pagalbos kratosi.

Dėkingi už švarą

Panevėžyje visuomenei naudingus darbus dirba maždaug 209 socialinių pašalpų gavėjai. Pernai tokių buvo 595.

Marijonų mikrorajono bendruomenė yra viena organizacijų, kurios jau daug metų priima padirbėti tokius talkininkus.

„Socialinių pašalpų gavėjai yra patys svarbiausi, pagrindiniai mikrorajono erdvių tvarkytojai. Jie ir lapus grėbia, ir sniegą kasa, ir šluoja, šiukšles renka. Nesinori net įsivaizduoti, kaip atrodytų mikrorajono viešosios erdvės be šitų žmonių“, – sako Marijonų mikrorajono bendruomenės pirmininkė Enrika Vitonienė.

„Kas tikrai nori dirbti, galimybių randa.“

V. Šležas

Anot jos, tarp ateinančiųjų padirbėti už gaunamas pašalpas – nemažai nagingų auksarankių. Jie remontuoja vaikų žaidimų aikštelės įrenginius.

Su šiais talkininkais kartu darbuojasi, jiems darbus paskirsto, priemonėmis aprūpina bendruomenės savanorė.

„Ji ir prižiūri, kaip socialinių pašalpų gavėjai dirba. Piktnaudžiautojai, bandantys išsisukti nuo darbo – retenybė. Kaip tik tie talkininkai – geranoriški žmonės, kuriems turime būti dėkingi už tai, kad nebraidome per primėtytas šiukšles“, – sako E. Vitonienė.

Atsakingų vienetai

Vis dėlto ne visi tokiais talkininkais patenkinti.

Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas pasakojo, kad įmonė anksčiau irgi priimdavo socialinę pašalpą gaunančius žmones atlikti visuomenei naudingų darbų, tačiau šios praktikos atsisakė.

Pasak jo, patirtis parodė, jog tokia sistema ne visada pasiteisina.

„Šiems žmonėms dažniausiai svarbiausia būdavo tiesiog išbūti nustatytą valandų skaičių. Juos reikėdavo aprūpinti darbo priemonėmis, įrankiais, tačiau pasitaikydavo, kad priemonės būdavo pasiimamos, o žmonės tiesiog dingdavo“, – pasakoja S. Vainauskas.

Anot jo, į tokius darbuotojus tekdavo investuoti nemažai laiko ir lėšų, tačiau kai kurie jokios motyvacijos nerodydavo.

„Didžioji dalis tiesiog prastovėdavo atsirėmę į grėblį ar šluotą. Kadangi tai ne mūsų darbuotojai, neturėjome ir realių svertų juos motyvuoti dirbti. Negalime žmogui tiesiog liepti atlikti vieną ar kitą užduotį. Kai žmogus ateina per prievartą, tokio rezultato ir galima tikėtis“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vadovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad pasitaikydavo ir atsakingų žmonių.

„Buvo tokių, kurie labai sąžiningai atlikdavo savo darbus. Turėjome ir atvejų, kai po visuomenei naudingos veiklos žmonės pas mus įsidarbindavo, tačiau tokių istorijų – vienetai“, – sakė S. Vainauskas.

Pasak jo, šiuo metu įmonė vis dar ieško darbuotojų aplinkos tvarkymo darbams ir galėtų įdarbinti ne vieną, bet niekas nesiveržia.

„Galėtume įdarbinti kad ir dabar. Čia nereikia jokios ypatingos kvalifikacijos – svarbiausia noras dirbti“, – pridūrė jis.

Ir šluoja, ir renginius organizuoja

Prieš penkiolika metų Panevėžio rajonas tapo viena pirmųjų savivaldybių Lietuvoje, įsitraukusių į bandomąjį projektą, pagal kurį socialinės pašalpos gavėjai buvo įpareigoti atlikti visuomenei naudingą veiklą.

„Kai žmogus ateina pildyti prašymo socialinei pašalpai, iš karto pildomas ir prašymas dėl visuomenei naudingo darbo. Pasitaiko, kad apie šią prievolę pamiršta, tada netenka pašalpos. Tačiau dauguma jau puikiai žino nusistovėjusią tvarką“, – sako Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas,

Tokie talkininkai pjauna žolę, ravi gėlynus, renka šiukšles, žiemą kasa sniegą.

„Net jei žmogus išrauna vieną žolę, tai jau pagalba. O kai per dieną ateina kelios dešimtys, rezultatas tikrai matomas“, – teigia seniūnas.

Kai kurie padeda vyresnio amžiaus žmonėms buityje – atneša malkų, vandens ar atlieka kitus kasdienius darbus. Ši pagalba taip pat įskaitoma kaip visuomenei naudinga veikla. Jaunesniems seniūnija stengiasi pasiūlyti ir sudėtingesnių užduočių.

„Kartais kviečiame padėti organizuoti kultūrinius renginius, tvarkyti archyvo dokumentus. Stengiamės parinkti veiklą pagal kiekvieno gebėjimus“, – aiškino V. Šležas.

Planuojami pokyčiai – darbas dėl darbo

Paįstrio seniūnijoje visuomenei naudingą veiklą šiuo metu atlieka 28-i socialinių pašalpų gavėjai.

„Turime labai darbščių žmonių, tačiau jiems koją dažnai pakiša alkoholis. Yra ir tokių, kurie neturi jokių priklausomybių, bet tiesiog nenori dirbti“, – pžymi V. Šležas.

Anot jo, gyventojai dažnai kaip kliūtį įsidarbinti įvardija prastą susisiekimą ar per toli esančią darbo vietą, tačiau seniūnas tokius argumentus vertina skeptiškai.

„Kas tikrai nori dirbti, galimybių randa. Bent jau aš nepažįstu žmonių, kurie norėtų dirbti, bet visiškai negalėtų nuvykti į darbo vietą“, – sako seniūnas.

Jo nuomone, planuojami pokyčiai, kai socialinės pašalpos gavėjams pirmiausia būtų siūlomas darbas ar užimtumo programos, situacijos nepakeis.

„Tai bus darbas dėl darbo. Juk ir dabar su šiais žmonėmis aktyviai dirba Užimtumo tarnyba, seniūnija. Jeigu pas mus atsiunčiamas darbštus žmogus, kuris iki pietų nepasigeria, tokį iš karto ir pats pasiūlau darbdaviams. Dirbti yra visos galimybės“, – pabrėžia V. Šležas.

Seniūnas įsitikinęs, kad visuomenei naudinga veikla svarbi ne tik bendruomenei, bet ir patiems socialinės paramos gavėjams.

„Žmogus turi atsikelti, susiruošti kaip į darbą, išlaiko bent minimalią discipliną. Vien dėl to nereikėtų visiškai atsisakyti visuomenei naudingos veiklos“, – mano seniūnijos vadovas.

Pareiga ne visiems

Visuomenei naudingi darbai skiriami ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims, kurie nedirba, nesimoko, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir socialinę pašalpą gauna ilgiau nei pusę metų.

Nuo jų atleidžiami pensinio amžiaus žmonės, nėščiosios, ikimokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių darželio, tėvai ar globėjai, neįgaliuosius slaugantys asmenys, taip pat patys neįgalieji, kurių darbingumo lygis siekia 45–55 proc.

Išimtys taikomos ir tiems, kurių gaunama socialinė pašalpa nesiekia 20 eurų.

Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė teigė, kad Savivaldybė tik vykdo valstybės nustatytą tvarką.

„Ruošiami nauji įstatymo pakeitimai, o mes juos tiesiog įgyvendinsime. Mūsų pareiga vykdyti priimtus teisės aktus. Tik noriu akcentuoti, kad socialinės pašalpos gavėjams darbo vietų nesiūlo – gyventojai nukreipiami tik atlikti visuomenei naudingą veiklą“, – sakė Z. Ragėnienė.

Atstumas – priežastis nedirbti

Pagal naująją tvarką numatoma paramos gavėjams pirmiausia siūlyti dalyvauti užimtumo didinimo programose ir projektuose, jei asmuo atsisako, siūlyti padirbėti visuomenei naudingus darbus. Jei asmuo atsisako dalyvauti visose veiklose, socialinė pašalpa jam bus neskiriama.

„Dar laukiame tvarkos aprašo. Kai bus patvirtinti oficialūs dokumentai, galėsime plačiau komentuoti pokyčius“, – teigė Socialinių išmokų poskyrio vedėja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo plėsti sąrašą gyventojų, kurie nebūtų kviečiami atlikti visuomenei naudingos veiklos.

Siūloma nekviesti žmonių, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai ir jei jie dalyvauja savivaldybės organizuojamose socialinių įgūdžių ugdymo ar priklausomybių prevencijos programose.

Taip pat visuomenei naudingos veiklos išvengtų gyvenantieji toliau nei trys kilometrai nuo vietos, kurioje reikėtų atlikti darbus, ir jei neužtikrinamas susisiekimas visuomeniniu transportu, neorganizuojamas nemokamas pavėžėjimas ar nekompensuojami bilietai.

Tiesa, kol kas apie šiuos siūlymus tik diskutuojama.